Pilietiškumo pamokos Kazlų Rūdoje tęsiasi

0
566

Kazlų Rūdos bendruomenės nariai spalio 5 dieną buvo kviečiami į Jurgio Dovydaičio viešąją biblioteką, kurioje buvo sutikta Reginos Mocevičienės sudaryta dokumentinė apybraiža „Pilietiškumo pamokos. Kazlų Rūda amžių sandūroje 1988 – 2018“. Knyga supažindina su svarbiausiais naujosios Kazlų Rūdos istorijos įvykiais ir juose dalyvavusiais žmonėmis.

Į pristatymą susirinko pilna salė žmonių, tarp jų: to meto įvykių dalyviai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, kraštietis, istorijos mokslų daktaras Juozas Banionis, Jaunius Vylius, buvęs parapijos klebonas kun. Tadas Vallianas, aktyvus bendruomenės narys Mečislovas Daugiala, Kazlų Rūdos bendruomenės pirmininkas Algimantas Bučinskas.

Renginio vedėjas savivaldybės mero pavaduotojas Marius Žitkus pabrėžė, jog savivaldybės istorijai tai labai vertinga knyga. Šios idėjos sumanytojas M. Daugiala paklausė, ar reikėjo šios knygos ir  neabejodamas atsakė: „Mes statome paminklus, o ši knyga yra savotiškas paminklas mūsų krašto istorijai, Sąjūdžio 30-mečio paminklas – tai suprasite ją paskaitę. Ji turi būti naudinga ir ateities kartoms, kad jie matytų tikrąją istoriją, nepaklystų klystkeliuose. Knyga bus išdalinta visoms mokykloms. Dėkoju Reginai Mocevičienei, kuri šiai knygai atidavė kelis darbo metus ir begalę kantrybės“. Kazlų Rūdos naujausių laikų istorijos metraštininkė, knygos sudarytoja R. Mocevičienė pripažino, jog visos idėjos plaukė iš M. Daugialos minčių ir jai tai buvo uždavinys, kokio niekad gyvenime neteko daryti. Tačiau gera buvo šalia turėti pagalbininkę – dukrą Rasą, kuri padėjo atlikti techninį darbą – tekstus spausdino kompiuteriu.

Dokumentinės apybraižos sudarytoja supažindino sutiktuvių dalyvius su turiniu ir knygos skyriais. Jų yra penki: „Sąjūdis“, „Lemtingas istorinis lūžis“, „Kazlų Rūdos miesto ir bažnyčios jubiliejai“, „Kazlų Rūdos krašto sambūris“, „Istorinių įvykių sukaktys“. Sąjūdžio atsiradimas tampriai susietas su folklorinio judėjimo atgimimu, Regina Mocevičienė daugelį metų dainavo folkloro ansamblyje „Sūduonia“, buvo jo seniūnė, todėl gera jai  buvo klausytis Rimvydo Žigaičio menų mokyklos jaunųjų kanklininkų  atliekamų melodijų, liaudies dainų atlikėjos Veros Vasiliauskienės dainos „Ant aukšto kalnelio“, Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugijos ansamblio atliekamų liaudies dainų. Patriotines eiles skaitė Algimantas Lelešius, „Girių versmės“ klubo narė Onutė Kupčinskienė. Ekrane visą susitikimo laiką buvo rodoma to meto, dar praėjusio amžiaus pabaigos, filmuota medžiaga iš mitingų, susirinkimų, išvykų.

Į knygos sutiktuves atvykęs garbus svečias prof. Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, jog „jūsų kraštas toks gražus, toks žalias… Kazlų Rūda – toks mažas gabalėlis Lietuvos, bet iš tų gabalėlių susidarė mūsų Lietuva.“ Jis prisiminė to meto sunkumus, priespaudą,  Kazlų Rūdos žmonių savarankiškumą, ryžtą ir teisę spręsti savo gyvenimo pasirinkimus: „Sąjūdis – tai žmonių noras gyventi kitaip – be skundų, be baimės, be noro įsiteikti, būti paklusniam. Keista prisiminti, kad tais laikais knygas nebuvo taip paprasta leisti – buvo beprasmė kontrolė, varžymas… Mes jau esame laisva tauta, galime dirbti savo žemėje, savo vietoje.  Žmonių valia yra aukščiau visko. Jie daro tikrus sprendimus rimtuose debatuose, diskusijose. Ačiū už jūsų dvasią, galimybę prisiminti Atgimimą, Sąjūdį. Visiems linkiu tarpusavio meilės.“

Istorijos mokslų daktaras Juozas Banionis prisipažino, jog nuo 1996 metų domisi Kazlų Rūdos istorija: „R. Mocevičienės sudaryta knyga – puikus šaltinis ateities istorikams. Joje nesibara dabartis su praeitimi. Manau, jog prieš Kazlų Rūdos parapijos šimtmečio minėjimą 2025 metais taip pat bus išleista knyga. Vertėtų atiduoti deramą pagarbą ir senųjų gatvių, aikščių vardų sugrąžinimui – juk buvo prezidento Antano Smetonos gatvė, Laisvės prospektas, Vienybės aikštė…“

Jaunius Vylius prisipažino, jog „Kazlų Rūdoje aš nuo 1969 metų, pažįstu joje daug žmonių, todėl priklausau šio miesto Sąjūdžio grupei, nes čia yra daugiau patriotiškumo dvasios. Sąjūdis prasidėjo nuo folklorinio sambūrio, kai pradėjome dainuoti liaudies dainas, atsigavo mūsų dvasia, pradėjome laisvėti…“

Kunigas Tadas Vallianas pasidžiaugė, kad Kazlų Rūdoje gyvena tokie aktyvūs ir dvasingi žmonės. Jam buvo įteikta Mero padėka už pagalbą ruošiant medžiagą knygai. Padėkos taip pat įteiktos aktyviems sąjūdiečiams – pirmajam miesto merui Valerui Pliopliui, Reginai Mocevičienei, Mečislovui Daugialai, Algimantui Bučinskui,  Rasai Mocevičiūtei, Kazlų Rūdos herbo kūrėjai, dailininkei Almai Rugienienei, poetai Onai Kupčinskienei, Petrui Pavilioniui, Jauniui Vyliui, Rolandui Vosyliui, Danguolei Botyriūtei, Ramutei Vinikienei, dailininkui ir kryždirbiui Vytui Apučiui, Algimantui Lelešiui, Antanui Adomaičiui, Algirdui Ališauskui, Stanislovui Butkui. Knygą „Pilietiškumo pamokos“ mecenatai M. Daugiala ir A. Bučinskas dovanojo visiems renginyje dalyvavusiems žmonėms.

O pilietiškumo pamokos mūsų krašte tikrai tęsiasi: mero pavaduotojas Marius Žitkus jau spėjo supažindinti moksleivius su knyga „Pilietiškumo pamokos“, vedė pilietinę pamoką pagal šią knygą apie Kazlų Rūdos herbo sukūrimą. Mokiniai labai susidomėjo, nes jauniems – tai jau istorija…

Marija Degutytė, nuotraukos Birutos Pupalaigaitės