Pakeliui link istorinio-sakralinio komplekso Paberžėje

0
260

Nepraėjus nė 2 savaitėms nuo mokslo metų pradžios spalio mėn. 12 d. Trečiojo amžiaus universiteto studentai buvo pakviesti kelionėn Krekenavos kryptimi  į geografinį Lietuvos centrą-Kėdainių rajoną. Nors šis mūsų šalies regionas kazlųrūdiečiams, rodos, ranka pasiekiamas, bet jame buvo lankęsi vos vienas kitas iš 46 ekskursijos dalyvių.

Pažintį su Kėdainiais pradėjome Didžiosios rinkos aikštėje prie paminklo Radviloms, kur mūsų jau laukė ekskursijos vadovė. Iš jos lūpų išgirdome nepaprastai turtingą Kėdainių istoriją. Miestas pirmą kartą buvo paminėtas 1372 m., o Radvilos jį valdė apie 290 metų. Kėdainių išgyventą aukso amžių liudija daugelis dalykų. Vaikštinėdami gražiai sutvarkyto, ketvirto pagal dydį Lietuvoje, senamiesčio gatvelėmis, gėrėjomės spalvingais įvairių architektūrinių stilių pastatais. Stebino tas faktas, kad Radvilų valdymo laikais be lietuvių mieste gyveno lenkų, vokiečių, rusų, škotų ir žydų bendruomenės, turėjusios savo maldos namus. Iki šiol išlikę po dvi katalikų ir protestantų bažnyčias, stačiatikių cerkvė ir trys sinagogų pastatai.

Apsilankėme tikriausia analogų neturinčioje Šviesiojoje gimnazijoje, kurios ištakos siekia 1625 m. Tada Kristupas Radvila įkūrė pradinę mokyklą, kuri ilgainiui tapo gimnazija. Buvome supažindinti ir su šiuolaikiniu menu bei kryždirbyste: apsilankėme Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejuje. Iš sukurtų apie 50 skulptūrų bene didžiausio dėmesio sulaukė didžiulė šachmatų lenta, kurioje figūros išdėliotos tarsi Žalgirio mūšyje. Ir kokie gi Kėdainiai be agurkų. Išgirdome ir jų ilgametę istoriją. Na, o geriausia lauktuvė daugeliui pasirodė agurkų džemas. Mūsų kelionę paįvairino virtinukų degustacija pakeliui į Paberžę esančioje kavinėje. Vietinė Paberžės muziejininkė mus supažindino su grafų Šilingų, Paberžės fundatorių, dvaru-muziejumi, kuris restauruotas Norvegijos, Islandijos ir Liuksemburgo skirtomis lėšomis, kun. Antanu Mackevičiumi, vienu iš žymiausių 1863 m. sukilimo vadų, suorganizavusiu didelius valstiečių sukilėlių būrius ir Algirdu Mykolu Dobrovolskiu (Tėvu Stanislovu)– kunigu, pamokslininku, vienuoliu kapucinu, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėju, vienu žymiausių Kėdainių rajono asmenybių.

Pažiūrėję filmą apie tėvą Stanislovą, apsilankėme jo pastangų dėka atstatytoje bažnyčioje, grožėjomės įspūdingai įrengtu ir išpuoštu bažnyčios vidumi, surinktais bei antram gyvenimui tėvo Stanislovo  prikeltais daiktais. Ir šiandien Paberžė yra traukos centras, tiek turistams tiek žmonėms atsidūrusiems gyvenimo nuošalėje, kur prieglobstį gali rasti kiekvienas. Dėka tėvo Stanislovo pradėtų bei vykdytų gražių ir prasmingų darbų, dėmesio kiekvienam žmogui, Paberžė yra gausiai lankoma.

Mūsų kelionė atskleidė, kiek dar daug naujo negirdėto , nematyto ir įdomaus  yra Lietuvoje. 

TAU lankytoja Irena Vaišnorienė