Lietuvos savivaldybių indeksas: Kazlų Rūdos savivaldybę kamuoja ilgalaikės bedarbystės problema

0
63

Kazlų Rūdos savivaldybė mažųjų savivaldybių indekse šiemet užima 23-25 vietas, kuriomis ji dalijasi su Pagėgių ir Telšių r. savivaldybėmis. Pernai Kazlų Rūda buvo 12-13 vietoje.

Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Kazlų Rūda gali pasigirti mažesne nei vidutiniškai savivaldybės skola, siekusia 18 proc. nuo pajamų, kai vidurkis sudarė 26 proc. Savivaldybė prekes ir paslaugas pirko pasitelkdama skaidrumą padedančias užtikrinti procedūras – nevykdė vidaus sandorių, pasitelkė viešuosius pirkimus.

Investiciniai rodikliai Kazlų Rūdoje dvejopi. Savivaldybė išsiskyrė aukštu sukauptų tiesioginių užsienio investicijų rodikliu – jų vertė siekė 79 mln. eurų (vienam gyventojui teko 6 716 eurų – kelis kartus daugiau nei daugelyje mažųjų savivaldybių). Tačiau tiek užsienio, tiek materialinių investicijų vertė mažėjo. Materialinių investicijų vienam gyventojui teko 993 eurai, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1 423 eurai (investicijos skaičiuojamos už 2017 m, kiti rodikliai už 2018 m.)

Ekonominio aktyvumo rodikliai pernai taip pat buvo šiek tiek prastesni nei vidutiniai. Tūkstančiui gyventojų teko 21 veikiantis ūkio subjektas (vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 24), 28 verslo liudijimai (vidurkis – 41) ir 5 išduoti statybos leidimai (panašiai kaip ir daugelyje savivaldybių).

Nedarbo lygis savivaldybėje siekė 11,2 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.), o ilgalaikiai bedarbiai sudarė net 43,5 proc. bedarbių (kai vidutiniškai – 28,6 proc.).

„Ilgalaikė bedarbystė yra aktuali problema, nes kuo ilgiau žmogus neranda darbo, tuo jam sunkiau grįžti į darbo rinką. Tai prisideda ir prie savivaldybės tuštėjimo. Kazlų Rūda buvo viena ir labiausiai tuštėjusių, pernai 1,7 proc. daugiau gyventojų išvyko nei atvyko“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas buvo tarp aukščiausių ir siekė 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), taip pat ir nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai, siekę atitinkamai 3 ir 4 proc., taip pat buvo maksimalūs. Tik vidutinė verslo liudijimų kaina – 78 eurai – buvo mažesnė nei likusių savivaldybių vidurkis (96 eurai). 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Indeksas rodo neraminančių tendencijų

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.  

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.  

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Trumpai:

6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia. 

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.