Šimtmečio Antaninės Antanave

2
496

Birželio 9 dieną pirmą kartą Lietuvoje rinkosi visi Antanai į Šimtmečio Antanines Antanave (Kazlų Rūdos savivaldybė). Šio renginio idėja gimė Vokietijoje drauge su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos delegacija dalyvaujant Lietuvos Valstybės Atkūrimo 100- mečio paminėjimo renginyje. Idėjos iniciatoriai yra Vokietijos Kaselio miesto lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimantas Dailidonis ir LRT Lituanica kanalo laidos „Pasaulio lietuvių žinios“ vedėjas Modestas Mastavičius.

Šio renginio tikslas buvo paminėti Lietuvos valstybės Atkūrimo 100 – metį , pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną ir suburti viso pasaulio lietuvius Antanus. Be visų šių garbingų sukakčių Antanavas šiais metais yra Mažoji Lietuvos Kultūros sostinė, mininti 257 – ąjį gimtadienį. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad prieš 440 metų šioje tritorijoje gyveno žmonės.

Nuo vasario mėnesio prasidėjo Antanų registracija internete, renginio viešinimas, rėmėjų paieška bei paruošiamieji darbai Antanavo bendruomenėje. Esame dėkingi bendruomenės nariams, kurie savo savanorišku darbu prisidėjo prie parko gėlynų ir labirinto tvarkymo darbų. Renginio organizacinis komitetas, kurį sudarė Antanavo ir Vokietijos Kaselio miesto lietuvių bendruomenių atstovai intensyviai bendravo virtualioje erdvėje: konsultavosi dėl renginio programos, viešino renginį internete. Tai buvo pirmas tarptautinis tarpbendruomeninis renginys surengtas per rekordiškai trumpą laiką. Džiaugiamės, kad jame dalyvavo gausybė svečių iš visų Lietuvos regionų, atlikėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos. Šventę papuošė gausybė teatralizuotai pasipuošusių ponų ir ponių. Automobiliai netilpo keliuose, jais buvo užpildytos pievos ir laukai. Jaunieji antanaviečiai į šventę vyko net limuzinais.

Šventė prasidėjo Antanų registracija Antanavo kultūros namuose prie ekologiškų vaišių stalo, kurį paruošė bendruomenės ūkininkai. Malonu, jog iki šventės pradžios buvo užsiregistravę 65 Antanai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos. Stebino ir dalyvių amžius: nuo 10 mėnesių iki 100 metų. Iš anksto užsregistravusiems Antanams renginio metu buvo įteikti Antano pasai. Kitus Antanus pasai pasieks individualiai vėliau. Šie pasai ypatingi, nes juos galima pildyti patiems, t.y. įrašyti savo pomėgius, pasiekimus, padėkas ir pagyrimus, keliones, įdėti savo ir savo brangiausio žmogaus foto. Čia galima paviešinti net savo svajones, nes pase užrašytos svajonės yra ypatingos ir jos pildosi.

Po registracijos drauge su Kazlų Rūdos šauliais Antanai atėjo į Antanavo koplyčią, kur vyko klasikinės muzikos koncertas, kuriame dalyvavo VDU Muzikos akademijos studentai ir Vokietijos Štutgarto miesto lietuvių bendruomenės narė Justina Levanaitė. Koplyčia tapo klasikinės muzikos oaze. Koplyčioje Šv. Mišias už gyvus ir mirusius Antanus aukojo Pilviškių parapijos klebonas Gediminas Bulevičius. Po šv. Mišių Kazlų Rūdos šauliai su šventės dalyviais dalyvavo Lietuvos valstybinės vėliavos pagerbimo eisenoje, kurią baigėme simboline balionų raide A simbolizuojančia visi Antanus atvykusius į Šimtmečio Antanines Antanave.

Po to šventė tęsęsi scenoje, kurioje koncertavo Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro pučiamųjų orkestras, liaudiškos muzikos kapelos ir ansambliai iš Kazlų Rūdos, Ąžuolų Būdos, Antanavo, Kauno miesto Aleksoto ir Kaunėnų bendruomenių, Alytaus rajono Kumečių kaimo, Marijampolės Kultūros centro Baraginės, Vilkaviškio rajono Pilviškių ir Lenkijos Respublikos Punsko lietuvių kultūros namų. Aleksoto bendruomenė atsivežė net Antaną Smetoną su žmona. Neužmirštos liko negalėję atvykę Antaninos iš Antanavo- renginio vedantieji vyko į namus pasveikinti ir įteikti pasus. Renginio rėmėjas, Europarlamento narys Bronius Ropė įsteigė savo prizą- kelionę į Briuselį, kurią laimėjo viešnia Antanina Liubancienė, atvykusi iš Raudondvario. Jai teks garbė atstovauti Antanų interesus Europos parlamente. Jos laimingąjį skaičių ištraukti buvo patikėta Vokietijos Štutgarto lietuvių bendruomenės atstovei daininkei Justinai Levanaitei.

Šventėje dalyvavusi Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė džiaugėsi renginiu ir pristatė net keturis savo seniūnijos Antanus. Po saviveiklininkų pasirodymo visų šventės dalyvių laukė Egidijaus Bavikino ir Nerijos legendinio daininko Antano Čapo koncertas “Nuo Antano Šabaniausko iki Antano Čepo“, viešnios iš Vokietijos Justinos Levanaitės pasirodymas. Tarptautiniai Justinos Levanaitės ir Egidijaus Bavikino, Romo Dambrausko duetai gimė tiesiog renginio užkuliusiuose ir iš karto buvo atliekami scenoje. Lyrines dainas mėgstantys šventės dalyviai galėjo klausytis Romo Dambrausko, o norintys pašokti tai galėjo padaryti skambant grupės 16 Hz dainomis. Šventę vainikavo šventinis fejerverkas bei naktinis labirintas iš 440 žvakučių, nes būtent prieš tiek metų rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta faktas, kad Antanave gyveno žmonės.

Bendruomenės vardu norime padėkoti šventės rėmėjams: Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, UAB Šiaulių agrocentrui, Ginto Mocevičiaus firmai Ginalas, UAB Rerija, UAB Jūrės medis, Agurkiškės kaimo turizmo sodybai, Kultūros ministerijai, Žemės ūkio ministerijai. Už pagalbą noriu padėkoti Europarlamento nariui Broniui Ropei, VšĮ Idėja plius, Marijampolės aeroklubui, Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinės Kazlų Rūdos šaulių 407-ąjai kuopai, Vokietijos Kaselio miesto lietuvių bendruomenės pirmininkui Rimantui Dailidoniui ir pavaduotojui Modestui Mastavičiui, Vokietijos Šturgarto miesto lietuvių bendruomenės narei Justei Levanaitei, Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centrui, Pilviškių Švč. Trejybės parapijos klebonui Gediminui Bulevičiui, Užupio bendruomenei, asociacijai „Vizualinis sprendimas“, VDU Muzikos akademijos studentams. Dėkojame mūsų informaciniam rėmėjui www.regionunaujienos.lt. Dėkojame Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos Policijos komisariato darbuotojams, kad galėjome jaustis saugiai renginio metu. Malonu, kad policijos pajėgos neturėjo darbo – gausioje minioje nė vieno incidento. Užimtumas nepaliko laiko girtuokliavimui. Už visapusišką pagalbą nuoširdžiai dėkojame mūsų bendruomenės nariams, jaunimo klubui „Draugai“, senjorų klubui, kurie dalyvavo talkose tvarkant parko gėlynus, padėjo organizuoti šventę, ruošė vaišes šventės svečiams. Tikime, kad Antaninės taps tradicine švente ir kitais metais sukvies dar didesnį būrį Antanų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Džiaugiamės, kad pasisekė nutiesti draugystės tiltą iš širdies į širdį nuo Kaselio iki Antanavo.

Reda Kneizevičienė Antanavo bendruomenės valdybos narė

2 KOMENTARAI

  1. Tekste yra daug netikslumų, susijusių su šventės saugumu. Šventėje nukentėjo ne vienas asmuo, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Privalote ištaisyti klaidas

KOMENTUOTI

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.