Kazlų Rūdos BMDK: veiklos akimirkos

0
200
Kazlų Rūdos bandomasis medienos dirbinių kombinatas.

Vytautas GULIOKAS

Mūsų šalyje netrūksta pasisakymų apie netolygų regionų  ekonominio lygio išsivystymą. Šiuo klausimu Kazlų Rūdos miesteliui pasisekė. Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje  šalia Kazlų Rūdos urėdijos atsirado Bandomasis medienos dirbinių kombinatas (BMDK). Šiame kombinate buvo sumontuota pirma Tarybų Sąjungoje medienos drožlių plokščių (MDP) gamybos linija, pagaminta šioje šalyje.

Visa tai privertė atkreipti dėmesį  į potencialias kombinato kolektyvo galimybes ir TSRS Miško pramonės ministerijos sprendimu čia buvo pavesta įdiegti vieną iš pirmųjų MDP laminavimo linijų, pagamintų to meto Vakarų Vokietijoje. Pradėjus veikti šiai linijai, kombinatas šalia medžio drožlių plokščių respublikos baldų įmonėms pradėjo tiekti sintetinėmis plėvelėmis su medienos imitacija apdailintas  detales pagal baldininkų specifikacijas. Lietuvoje korpusinių baldų gamyboje išaugo našumas ir apimtys. Tokia gamybos kooperacija ženkliai padidino Kazlų Rūdos BMDK atsakomybę ne tik už savo užduočių vykdymą, bet ir už respublikos  baldų įmonių  darbą, kurioms buvo tiekiamos apdailintos detalės baldų gamybai. Buvo atvejų, kai baldų įmonių direktoriai bandydavo paaiškinti savo planų nevykdymą, negavę pilnos detalių komplektacijos. Ministerijoje tekdavo detalių išsiuntimo važtaraščiais ir skaičiais įrodinėti, kad pastarieji savo problemas nepagristai bando permesti BMDK.

Esant tokiai išplėstai gamybos kooperacijai, BMDK buvo būtina užtikrinti stabilų įrengimų darbą. MDP laminavimo cechas dirbo dviejų pamainų režime, penkias dienas per savaitę. Įrengimai, pagaminti Vokietijoje, veikė stabiliai. Rizikos zonoje buvo medžio drožlių plokščių gamybos eksperimentinė linija SP-50, kurios konvejeris nepertraukiamai judėjo ištisą parą ir septynias dienas savaitėje.  Siekiant užtikrinti konvejerio stabilią veiklą, kiekvienais metais, vasaros mėnesiais MDP gamybos cechas 2-3 savaitėms buvo stabdomas planiniam kapitaliniam remontui. Šiam remontui kruopščiai ruošėsi vyr. mechaniko Česlovo Andriušio, vyriausiojo energetiko Eimučio Jurjono tarnybos su savo darbuotojais. Šioms tarnyboms tekdavo pagrindinis krūvis, atliekant planinį kapitalinį remontą. Šiems darbams atlikti į pagalbą respublikos baldų įmonės atsiųsdavo šaltkalvių bei elektrikų.  Kartais tekdavo organizuoti darbus, likviduojant gamyboje įvykusius avarinius atvejus. Ypač didelis darbų krūvis teko vyriausiojo energetiko Jurjono Eimučio tarnybai, likviduojant 1981 metų gaisrų pasekmes, talkinant kitoms tarnyboms. Eimutis Jurjonas šiose pareigose pasižymėjo kaip sumanus darbų organizatorius, ramiai apmąstantis savo veiksmus. Apie tokius specialistus yra sakoma: protas per porą žingsnių eina pirma jo paties.

MDP linijos kapitalinio remonto pasiruošimui būdavo pajungiamos visos kombinato tarnybos. Standartiniais gaminiais ir medžiagomis rūpinosi šviesios atminties Eugenijaus Palionio tarnyba su savo talkininkais. Sovietiniu laikotarpiu tiekimo sistema buvo ribojama limitais, fondais ir paskyromis.  Ta pati sistema sukūrė nerašytas taisykles kaip esamus ribojimus apeiti, ir Eugenijus meistriškai jas įvaldė. Tačiau netikėta liga jį įveikė ir Eugenijus Palionis jėgų apogėjuje paliko šeimą ir visus. Ruošiantis MDP gamybos linijos planiniam remontui tiesiogiai dalyvavo visos techninės ir ekonomistų tarnybos:  vyr. technologo Antano Rinkevičiaus, vėliau jį pakeitusio Vytauto Petrausko, konstruktorių Viktoro Ledo, Vytauto Bagdono tarnybos, Albino Palkausko gamybos skyriaus, planavimo Danutės Krikštolaitienės, darbo užmokesčio Janinos Mencevičienės  ir daugelis kitų specialistų.

Nestandartinius mazgus ir detales MDP linijai buvo galima pagaminti tik Dniepropetrovsko sunkiųjų presų gamykloje. Jie buvo šios linijos gamintojai ir turėjo reikiamą dokumentaciją. Kiekvienais metais šių eilučių autoriui, tuomet ėjusiame vyr. inžinieriaus pareigas, kombinate tekdavo vykti į Dniepropetroską su užsakymais. Ne kartą į panašias keliones tekdavo vykti su technikos skyriaus vadovu Vytautu Lisausku, gebančiu nuosekliai ir įtikinamai dėstyti savo mintis. Kaip taisyklė, Dniepropetrovsko gamykla darydavo įvairias kliūtis kombinato užsakymų gamybai.  Vienas įsimintas atvejis buvo, kai gamykla pati parodė iniciatyvą, bet turėjo savo kainą. Tada buvo suformuotas gana nemažas užsakymas: šalto judančio preso važiuoklės mazgų, pagrindinio preso didelio ilgio hidrocilindrų gamybą ir kitkas. Dniepropetrovske, įteikus užsakymą, man buvo pasakyta, kad su manimi nori susitikti įmonės direktorius Vasiljevas. Buvo netikėtas atvejis. Direktorius patvirtino, kad mūsų užsakymas bus pagamintas laiku, bet reikia, kad Kazlų Rūda sutiktu perkelti į sekančius metus daugiaaukščio preso gamybą  naujai MDP linijai SP-100, kuri buvo numatyta valstybiniame plane sumontuoti Kazlų Rūdoje.  Teko paprašyti trumpos pertraukos, galimybei šį klausimą suderinti su savo vadovybe. Iš viešbučio paskambinus į Vilnių Baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministrui Pavelui Kūriui, buvo išdėstytos gamyklos sąlygos. Respublikos ministras davė palaiminimą: spręsk taip, kad normaliai veiktu esama MDP linija. Sugrįžus į Kazlų Rūdą su sutarimo protokolu, kombinato direktorius Stanislovas Butkus  buvo patenkintas, kad užsakymas MDP linijai bus įvykdytas, bet tuo pačiu buvo ir įžvalgus: „Klius tau, Vytautai. Preso gamyba MDP linijai SP-100 numatyta Maskvos plane“. Kombinato direktorius Stanislovas Butkus, paskirtas respublikos Baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministro įsakymu, buvo netipinis tiems laikams vadovas.  Nemaža jų dalis buvo vienintelės tais laikais  partijos klusnūs tarnai. S. Butkus šiose pareigose buvo ir visuomet išlikdavo inžinierius, imlus visa kam, kas yra nauja. Ne atsitiktinai S.Butkus, dirbdamas kombinato direktoriumi parašė disertaciją ir apsigynė mokslo daktaro laipsnį.

Darbai kombinate vyko savo įprastu ritmu. MDP linijos kapitalinis remontas buvo atliktas, jame pagrindinis krūvis teko pamainų mechanikams Vidui Petravičiui,  Rimui Launikoniui, Stasiui Montvilai, elektrikams. Jiems talkino vyr. mechaniko skyriaus specialistas Antanas  Žebrauskas. Praėjus porai mėnesių, buvo gautas pranešimas iš Maskvos, kuriame kombinato vyr. inžinierius įpareigojamas atvykti į TSRS Miško pramonės ministeriją pas ministro pavaduotoją Zareckį (Зарецкий). Busimo pokalbio tema buvo nuspėjama. Tai pasitvirtino, įžengus į erdvų kabinetą Maskvoje ir pamačius dalyvių sudėtį. Iš man pažįstamų buvo Vilniaus Baldų ir medžio apdirbimo ministerijos ministro pavaduotojai Petras Ardavičius, Vincentas Gusarovas, Dnieproetrosko gamyklos vyriausias inžinierius Ponomariovas, kiti nežinomi. Draugas Zareckis (taip tuo metu buvo kreipimasis net į aukščiausio lygio pareigūnus) savo pasisakymo kalboje pirmais žodžiais metė klausimą ministro pavaduotojams iš Vilniaus: „Ar Jūsų ministerijoje kiekviena valytoja gali pakeisti valstybės plano eilutes?“ Čia jis interpretavo gerai žinomą Lenino posakį: kiekviena valytoja gali valdyti valstybę. Toliau posėdį vedęs aukštas Maskvos pareigūnas ilgai aiškino valstybinio plano svarbą. Dniepropetrovsko gamykla nebuvo pavaldi šiai ministerijai ir jų atstovai turėjo specialaus liudytojostatusą. Pastarieji paaiškino, kad įvykdė Kazlų Rūdai svarbų užsakymą veikiančiai linijai, o presas naujai linijai bus pagamintas sekančiais metais. Nei puse žodžio apie tai, kad tai buvo jų iniciatyva. Nors žinantiems galėjo būti aišku, kad naujo preso vertė pagal sąnaudas ir verte tik lašas jūroje palyginus su tuo, kas tadabuvo pagaminta Kazlų Rūdai. Aš privalėjau išdėstyti savo argumentus. Apie tai, kad šis klausimas buvo derintas su respublikos ministru, buvo tolygu pilti benziną į žėruojančias anglis. Teko „pakišti“ statybinę organizaciją, vykdančią Kazlų Rūdoje naujo cecho statybos darbus, aiškinant jų atsilikimą nuo grafiko, kas dalinai buvo tiesa. Posėdžio pirmininkas Zareckis, neturėdamas įgaliojimų paveikti  Dniepropetrovsko gamyklos vadovų, negalėjo atstatyti įvykių eigą į pirmykštę padėtį. Tokio lygio posėdis, primenantis seminarą apie valstybinio plano svarbą, negalėjo baigtis be išvadų. Jos buvo sekančios: Lietuvos TSRS Baldų ir medžio apdirbimo ministerija buvo įpareigota administracine tvarka nubausti Kazlų Rūdos BMDK vyr. inžinierių už savo įgaliojimų viršijimą. Po posėdžio, koridoriuje, atsisveikinant su svečiais iš Vilniaus, buvo priminta, kad šis klausimas buvo derintas su ministru Pavelu Kūriu. Pastarieji patvirtino: „Gerai, kad buvo nutylėta“.

Daugiau jokių judesių šio įvykio atžvilgiu nebuvo.

 

 

 

 

KOMENTUOTI

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.