Kalvarijos ligoninės personalas du mėnesius negauna algų

0
272
Pasak Kazlų Rūdos ligoninės vadovo Rolando Vosyliaus, ligoninė yra pasiryžusi permainoms.

Liepa ŽELNIENĖ, 15min.lt

Kalvarijos ligoninės darbuotojams šios Kalėdos gali būti labai liūdnos. Jau du mėnesius įstaiga neturi iš ko mokėti algų darbuotojams. Ligoninės vadovas Mantas Čėsna sako, kad politikams laikas priimti esminius sprendimus dėl gydymo įstaigos likimo, antraip ją beliks uždaryti. Tačiau ministras Aurelijus Veryga kol kas nežino, ką daryti.

Kalvarijos ligoninė yra viena tokių, kuriose, Valstybės ligonių kasų (VLK) duomenimis, nesigydo net to regiono gyventojai. Kaip 15min informavo VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas 2016 m. 81 proc. Kalvarijos savivaldybės gyventojų nesigydė veikiančioje Kalvarijos ligoninėje, o išvyko gydytis į kitas gydymo įstaigas.

Kazlų Rūdos ligoninei statistika dar nepalankesnė. Net 87 proc. Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų, kuriems buvo teiktos aktyviojo gydymo paslaugos stacionare, gydytis išvyko į kitas ligonines, nors Kazlų Rūdos savivaldybėje yra veikianti Kazlų Rūdos ligoninė. Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sako, kad tokių ligoninių, kuriose nesigydo net vietos gyventojai yra ir daugiau. Tai – Zarasų, Akmenės, Pakruojo, Kuršėnų ir kitos ligoninės. Ministras tikina, kad dėl šių ligoninių ateities sprendimų ieškoma, bet negali pasakyti, kada jie bus surasti.

Du mėnesius be algų

Tačiau Kalvarijos ligoninė laukti nebegali. Šios ligoninės direktoriumi prieš kelis mėnesius paskirtas Mantas Čėsna pripažįsta, kad įstaiga jau dabar ant bankroto ribos, nes du mėnesius neturi iš ko mokėti algų darbuotojams. Mantas Čėsna „Du mėnesius darbuotojai negauna algų. Visas personalas – 68 žmonės – medikai, slaugytojai, visi. Priežastis yra ta, kad nėra pacientų, todėl ligoninė nesugeba uždirbti. Nėra šiandien pinigėlių tiek, kiek reikia, nes reikalavimai tokie, kad, nepaisant gyventojų skaičiaus, turime užtikrinti, pavyzdžiui, rentgeno budėjimus visą parą. Išeina nemaži kaštai, o pacientų nėra ir ligoninė neuždirba. Čia valstybinė problema, kad mažoms ligoninėms yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip Kauno klinikoms, Santaros klinikoms“, – sakė jis.

Pasak vadovo, kol kas darbuotojai kantrūs ir iš darbo neišeina net negaudami algų. „Džiaugiuosi savo darbuotojais, kadangi kantriai laukia ir tikisi, kad atlyginimai atsiras. Peržiūrime darbo krūvius, žiūrime, kur galima susispausti, optimizuoti paslaugas ar naujų įsivesti, prisivilioti pacientų“, – teigė Kalvarijos ligoninės vadovas. Tačiau situacija, anot M.Čėsnos, nesikeis, jei nebus priimti esminiai sprendimai dėl ligoninės ateities. Šiuo metu joje teikiamos tik vidaus ligų gydymo, slaugos paslaugos bei skubi pagalba.

Išsigelbėjimas – bendradarbiauti su Rusija?

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė tikino, kad ligoninė rajonui labai reikalinga, todėl savivaldybė visomis išgalėmis bando ją išsaugoti, nors ministerija, pašnekovės įsitikimu, nori gydymo įstaigą visai uždaryti. „Tai netinkamas, blogas sprendimas, nes iš tikrųjų čia lieka senyvo amžiaus žmonės gyventi ir jiems sudėtinga vykti toliau gydytis. Jie nori čia gauti paslaugas. Tačiau vietos ligoninė neturi finansavimo iš Ligonių kasų, jos įranga pasenusi. Kad ją atnaujintume, dalyvausim „Interact“ projektuose Lietuva–Lenkija, Lietuva–Rusija. Rengsime europinius investicinius planus dėl ligoninės apšiltinimo. Idėjų yra, planų yra. Gal tai padės, tačiau, jei politika yra ją uždaryti arba palikti tik slaugą, tai mes nieko nepakeisime“, – įsitikinusi administracijos vadovė. Pasak M.Čėsnos, bendradarbiaujant su Rusija ketinama įsigyti diagnostinę įrangą – rentgeno aparatą, echoskopą, endoskopą ir kitus prietaisus. Su 30 slaugos lovų mes neišgyvensime. Jei neleis didinti lovų skaičiaus, tai ligoninė pasmerkta užsidaryti visai, – sakė M.Čėsna. „Gal tai viena iš priežasčių, kodėl pacientai renkasi kitas gydymo įstaiga, nes mūsų diagnostinė įranga yra pasenusi, o visi nori naujos. Užtat ieškoma finansų ir būtent su Rusija, per pasienio bendradarbiavimo projektą, norime pirkti naujos įrangos“, – teigė M.Čėsna.

Pasak jo, projekto vertė – milijonas eurų. Suma būtų dalijama dviem projekto partnerėms pusiau. Nusipirkusi šią įranga Kalvarijos ligoninė mano galėsianti pervilioti net marijampoliečius pacientus, mat Marijampolės ligoninėje prie rentgeno, echoskopo paslaugų driekiasi eilės. Kitos paklausios paslaugos – slauga. Šiuo metu yra užimtos visos 30 slaugos lovų Kalvarijos ligoninėje, todėl įstaigos vadovybė svarsto galimybę teikti tik tokias paslaugas. Tačiau M.Čėsna sako, kad su dabartiniais įkainiais išgyventi tik iš slaugos neįmanoma. „Norisi, kad įkainis būtų pakeltas bent minimaliai. Mes vidaus ligų skyrių galėtume uždaryti, bet kažkaip reikia amortizuoti kaštus. Su 30 slaugos lovų mes neišgyvensime. Jei neleis didinti lovų skaičiaus, tai ligoninė pasmerkta užsidaryti visai“, – tikino jis.

Kazlų Rūdai nusibodo laukti

Panašios problemos kamuoja ir Kazlų Rūdos ligoninę. Pastaroji neturi tokių finansinių sunkumų, kaip Kalvarijos ligoninė, algas moka laiku, tačiau ji dar mažiau patraukli vietos gyventojams, kurių net 87 proc. važiuoja gydytis kitur. Šios ligoninės vadovas Rolandas Vosylius aiškino, kad statistika yra tokia, kokia yra. Tačiau tai esą nulemia objektyvios priežastys – ligoninėje tiesiog neteikiamos tos paslaugos, kurių reikia pacientams.

„Mes jau praėję daug restruktūrizacijos etapų, pas mus iš aktyvaus gydymo likęs tik vienas dešimties lovų skyrius – vidaus ligų ir yra slaugos skyrius. Taigi nei Kazlų Rūdoje, nei Kalvarijoje nėra nei kardiochirurgijos, nei chirurgijos, nei neurologijos nei, pagaliau, psichiatrijos skyriaus, kuris visai neseniai uždarytas. Todėl, be abejo, gyventojai renkasi kitus miestus, bet tai lemia ne mūsų teikiamų paslaugų prasta kokybė“, – teigė R.Vosylius. Pasak Kazlų Rūdos ligoninės vadovo, ligoninė yra pasiryžusi permainoms. Ji gali likti tik kaip slaugos paslaugas teikianti įstaiga arba teikti ir specializuotas vidaus ligų gydymo paslaugas, jas plėsti, tačiau dėl to, pasak R.Vosyliaus, turi susitarti politikai. „Dėl to sprendimą turi padaryti politikai. Tiek valstybės lygiu, tiek apskrityje, tiek savivaldybėje. Čia ne ligoninės direktorių kompetencija“, – aiškino jis.

Planai Kalvarijoje ir Kazlų Rūdoje palikti tik slaugos ligonines aptarinėjami nuo 2004-ųjų, tačiau galutinių sprendimų niekas taip ir nepriima. Geriau žinoti, ką mes toliau darysime, nei būti tokiems pakabintiems, kai nei nulipt, nei pasikart, – sakė R.Vosylius. „Mums visiškai jau nebeįdomu net klausyti ar skaityti žinias apie tai, kad uždarys šias ligonines. Tai tęsiasi metų metus, bet nieko nenutinka. Reikia pasiryžimo patiems politikams pasakyti, kad darys taip, o ne kitaip. Tada viskas atsistos į savo vietas, tačiau Vyriausybės keičiasi, o mes liekame toje pačioje vietoje. Nežinia yra blogiau nei žinia. Geriau žinoti, ką mes toliau darysime, nei būti tokiems pakabintiems, kai nei nulipt, nei pasikart. Mums norėtųsi žinoti“, – teigė R.Vosylius.

Ministras sprendimų dar neturi

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad pastaruoju metu aktyviai kalbamasi su ligonių vadovais ir merais bei ieškoma sprendimų, ką daryti su Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninėmis. „Tai nėra planai įstaigas uždaryti ar jas sunaikinti. Mes ieškome sprendimų. Vienoje ligoninėje – Kuršėnuose – esame radę sprendimus per slaugos lovų plėtrą. Tiesa, net ir slaugos lovas plečiant, reikia įvertinti, koks jų poreikis yra regione. Kiekvienas rajonas turi labai skirtingai išvystas šias paslaugas. Kai kur jų trūksta, kitur užtenka. Taigi jei tik slaugą teiks ligoninė, bet ten nebus pacientų, tai ligoninė vis tiek neišgyvens. Reikia rasti individualius sprendimus“, – aiškino ministras.  Anot jo, sprendimų tikrai reikia ir jų ieškoma, nes mažų rajoninių ligoninių situacija yra tikrai prasta. Ir, anot ministro, ne tik dėl to, kad pacientai išvažiuoja, bet ir dėl finansinių sunkumų.

„Jeigu nėra pacientų, o ligoninė gauna finansavimą už paslaugas, tai jai neįmanoma išgyvent. Mes galime stengtis ligonines išlaikyti tokias, kokios jos yra, bet vis tiek tai tik laiko klausimas, nes pacientai renkasi gydymo įstaigas, teikiančias daugiau paslaugų, o ir gydytojai nenori dirbti ten, kur nėra ateities“, – kalbėjo A.Veryga. Pasak jo, kol kas galutinio modelio, kuris tiktų Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninėms, dar nėra. „Dar ieškome, kaip būtų galima užtikrinti, kad liktų būtinos paslaugos ir žmonėms nereiktų toli važiuoti, bet tai, kas susiję su pacientų sauga ir kokybe, irgi turi būti išspręsta. Tikrai nepasakysiu, kada bus sprendimai. Mes jų ieškome. Aš net neišskirčiau tų dviejų įstaigų. Yra jų ir daugiau, nereikia sureikšminti tik tų, kurių nesirenka daugiau nei 80 proc. vietos pacientų.

Yra ir daugiau Lietuvoje tokių ligonių, kur, pavyzdžiui, į priėmimo skyrių per dieną atvežami tik du pacientai, o skyrius budi visą parą“, – teigė ministras. Anot A.Verygos, sprendimai bus surasti artimiausiu metu, bet kada – konkrečiai neatsako. „Šiandien aš galutinio atsakymo negalėsiu pateikti, kas su tom ligoninėm bus ir kaip jos veiks. Mes nenorime, ypač ten, kur daug pinigų investuota, palikti tuščius pastatus ir viską perkelti tik į stambius centrus, taigi reikia rasti tinkamus modelius“, – aiškino ministras.

 

Jūsų komentaras

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.