Lietuvos savivaldybių indeksas:  Kazlų Rūda 26-28 vietose

0
111

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Kazlų Rūdos savivaldybė šiemet užima 26-28 vietas (kartu su Šilalės r. ir Visagino sav.) mažųjų savivaldybių reitinge. Pernai ji buvo 27-oje vietoje.

Kazlų Rūda išskirtinė tuo, kad vienam jos gyventojui 2015 m. teko didžiausias tiesioginių užsienio investicijų kiekis, net 8077 eurai lyginant su mažosiomis savivaldybėmis (vidurkis – 1127 eurai). Lyginant su 2014 m., investicijų daugėjo net 575 eurais. Kita vertus, investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui 2015 m. lyginant su 2014 m. sumažėjo nuo 1421 euro gyventojui iki 979 eurų gyventojui.

Kazlų Rūdos savivaldybės rodikliai 2017 m. šalies savivaldybių indekse

Vis dėlto kiti ekonominio aktyvumo rodikliai buvo mažesni už daugelio mažųjų savivaldybių: santykinai mažiau veikiančių ūkio subjektų, mažiau verslo liudijimus išsiėmusių ar prasitęsusių gyventojų.

Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

„Kazlų Rūdoje aktuali bedarbystės problema. Nedarbo lygis nepasikeitė ir išliko šiek tiek didesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse. Darbo neturėjo 11,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų, mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc. Be to, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo. Iš viso pernai metus ir ilgiau darbo pernai nerado 42 proc. gyventojų, tai – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Administracijos vertinimą gerino tai, kad nepaisant to, kad Kazlų Rūda yra maža savivaldybė, čia užimtų pareigybių skaičius savivaldybės administracijoje 1000 gyventojų neviršijo vidurkio, o visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

 

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

 

Savivaldybių indeksą ir daugiau informacijos apie Kazlų Rūdą rasite čia: https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017

Taip pat indeksas prieinamas šioje nuorodoje:

HTTP://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  •         taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  •         savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  •         mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  •         efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  •         atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  •         savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  •         mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premijaą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.

LLRI inf.

 

 

 

KOMENTUOTI