Tarnybinės etikos komisija Redos Kneizevičienės nepasigailėjo

0
863

Šią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, prieš kelis mėnesius gavusi dvylikos valdančiosios Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos daugumos narių pasirašytą skundą, nusprendė pripažinti aktyvią visuomenininkę ir politikę Redą Kneizevičienę kalta dėl keleto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nesilaikymo.

Komisija nustatė,  R.Kneizevičienė, dalyvavusi svarstant ir priimant sprendimus, susijusius jos vadovaujamomis asociacijomis, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

VTEK pripažino, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje atstovavusi savo vadovaujamų asociacijų (Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija, Sūduvos vietos veiklos grupė ir Antanavo bendruomenė) interesams, R. Kneizevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Komisija rekomendavo Kazlų Rūdos savivaldybės merui ateityje taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą ir motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti R. Kneizevičienę nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jos dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

Toks VTEK sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Politikė nesutinka su komisijos sprendimu ir ketina jį užginčyti

R. Kneizevičienę toks VTEK sprendimas nustebino ir su komisijos teiginiais politikė nesutinka, tad sprendimą žada skųsti. Ką mano apie šią situaciją, R. Kneizevičienė išsakė savo socialinio tinklo Facebook paskyroje:

„Kazlų Rūdos politikai gali džiūgauti, nes VTEKas pripažino mane pažeidus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nors su šiuo sprendimu nesutinku, nes:
1. Absurdiška kaltinti balsavus už 2014, 2015 metų biudžetus. Biudžete nėra nurodyta, kad skiriamos lėšos konkrečiai mano vadovaujamai organizacijai, tai tik bendros biudžeto eilutės.
Retorinis klausimas visiems tarybos nariams – ar yra bent vienas tarybos narys, kuris yra nesusijęs su biudžeto tvirtinimu? Ko gero, dėl šio kaltinimo visi tarybos nariai galėtų būti šalia. Kyla klausimas – kas gali tvirtinti biudžetą??? 
2. Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 2 punkte pateiktos sąvokos negali būti aiškinamos plečiamai. Minėtame įstatyme įtvirtinti du požymiai, kuriems esant galima konstatuoti privatų interesą, galintį sukelti interesų konfliktą: 1) asmeninis turtinis ir neturtinis privatus interesas; 2) tokio intereso galima įtaka priimamiems sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Tik esant šių aplinkybių visumai galima konstatuoti, jog yra privatus interesas. Mano vadovaujamose organizacijose neturėjau nei darbo santykių ir jokių kitų neturtinių santykių.
3.Mano vadovaujamos organizacijos yra asociacijos, kurių pagal LR Asociacijos įstatymą tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus VIEŠUOSIUS interesus. Pagal NVO plėtros įstatymą, vietos bendruomeninės organizacijos yra „Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei“. Deja, šių argumentų neįvertino VTEK komisija ir nesuprato bendruomeninių organizacijų ir verslo asocijuotų struktūrų skirtumo. 
4. Nesutinku, kad esu kaltinama, jog dalyvavau svarstant ir priimant sprendimus. Šiuos sprendimus svarstė komisijos, vėliau Administracijos direktorius tvirtino savo įsakymais. Aš komisijose nedalyvavau ir įtakos sprendimams nedariau.
5. Sudaryti ir tvirtinti savivaldybės biudžetą – konstitucinė savivaldybių tarybų pareiga. Kitaip tariant, savivaldybės biudžeto tvirtinimas yra traktuotinas kaip viešųjų interesų viršenybės įgyvendinimas Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalies prasme. Tuo pačiu tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos šiuo atveju apskritai neturėtų būti taikomos.
Norėtųsi užduoti klausimą administracijos direktoriui – kiek savivaldybės biudžetuikainuoja karas prieš opozicijos atstovus? Kiek kainuoja darbuotojų darbo laiko sąnaudos rinkti medžiagą, rengti skundus, raštus įvairioms institucijoms, transporto sąnaudos važinėti į posėdžius? Gal vietoj to geriau vertėtų spręsti žmonėms aktualius klausimus, o ne rengti planus kaip „įkasti“ opozicijos atstovui. O tarybos nariams, kurie nesigilindami deda parašus po tokiais kreipimaisi, ko gero, ateina laikas patiems pasitikrinti savo „skaistumą“.
Noriu visiems žmonėms, kurie balsavo už mane atvirai pasakyti – mano sąžinė rami, aš nesijaučiu pažeidusi šio įstatymo ir svarstysiu galimybę šį sprendimą apskųsti. Nors Lietuvoje surasti teisingumą, kada eini tik atvira širdimi ir savo sąžine, yra sudėtinga. NVO sektorius neturi lėšų samdyti brangius advokatus ar ieškoti teisinės konsultacijos. Bet bandyti verta. 
Norisi pasakyti brangiems politinės daugumos atstovams, kad jūsų siekis opozicijos atstovus sužlugdyti ar palaužti nėra taip lengvai pasiekiamas. Dažnu atveju gyvenimo sunkumai užgrūdina ir tampame dar tvirtesni“.

Anksčiau VTEK kaltais pripažino V. Kazlą ir V. Kazlienę

Iki šiol VTEK sprendimu kaltais dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų buvo pripažinti  Kazlų Rūdos politikai Valdas Kazlas ir Vilija Kazlienė, 2005 m. ir 2012 m. sukėlę interesų konfliktus ir pasinaudoję tarnybos galimybėmis asmeninei naudai gauti.

2005 m. VTEK nustatė, kad V. Kazlienė ir V. Kazlas dalyvavo 2005-09-28 Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdyje, ir nei prieš posėdį, nei jo metu nenusišalino svarstant klausimą, kuriuo jie buvo asmeniškai suinteresuoti. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimus, susijusius su jų interesais pakeisti V. Kazlienei nuosavybės teise priklausančio 6,4 ha žemės sklypo, esančio Kazlų kaime, tikslinę paskirtį, V. Kazlas ir V.Kazlienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

VTEK nuomone, kai savivaldybės taryba pagal savo kompetenciją įstatymais nustatyta tvarka turėjo išspręsti pateiktą prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl V. Kazlienei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ir šiuo sprendimu asmeniškai suinteresuota V. Kazlienė bei jos sutuoktinis V. Kazlas pagal valstybinėje tarnyboje einamas tarybos nario pareigas dalyvavo to sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūroje, akivaizdžiai sukėlė interesų konfliktą.

2012 m. VTEK vertindama V. Kazlienės ir V. Kazlo elgesį Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2012-04-18 posėdyje siūlant ir skiriant V. Kazlą šios Savivaldybės administracijos direktoriumi, nustatė, kad jie buvo veikiami Įstatyme įvardyto viešųjų ir privačių interesų konflikto, kilusio iš asmeninio V. Kazlo suinteresuotumo gauti gerai apmokamą vadovo darbą valstybės tarnyboje ir V. Kazlienės suinteresuotumo dėl jai artimo asmens – jos sutuoktinio V. Kazlo interesų. Eidami Savivaldybės tarybos narių pareigas, jie privalėjo nusišalinti, kai buvo svarstoma ir tvirtinama V. Kazlo kandidatūra į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. To nepadarę, interesų konflikto veikiami V. Kazlienė ir V. Kazlas pasinaudojo savo tarnybos galimybėmis – Savivaldybės tarybos nario pareigomis asmeninei naudai gauti.

 

VTEK, KRL informacija

 

Jūsų komentaras

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.