J. ir K. Grinių suvalkietiškų prijuosčių paroda

0
328

Liepos 5-ąją Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre pristatyta paroda „Joanos ir Kazio Grinių surinktos suvalkietiškos prijuostės“. Ši paroda prieš Karaliaus Mindaugo karūnavimo –Valstybės dieną surengta neatsitiktinai. Praėjusiais metais minėjome savo kraštiečio Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, šiemet minime tautinio kostiumo metus, o nuo liepos 6-osios Vyriausybės nutarimu skelbiama Lietuvos atkūrimo 100-mečio minėjimo pradžia, tad visi šie dalykai glaudžiai susiję.

Susirinkusiems į parodą buvo pristatyta Joanos ir Kazio Grinių mūsų kraštuose daugiau nei prieš šimtą metų surinkta suvalkietiškų prijuosčių kolekcija (dalis) bei jos atsiradimo istorija.

Kiekviena tauta savo nacionalinį judėjimą sieja su savo tautinio identiteto, savo tapatybės paieškomis ir išryškinimu. Ne išimtis buvo ir  XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos nacionalinis  sąjūdis, kurio vienais ryškiausių veikėjų, ypatingai Užnemunėje buvo Joana ir Kazys Griniai. Liaudies menas tuo metu tapo svarbiausia tautiškumo atrama. Griniai ne tik puikiai suvokė tautiškumo ir etninės kultūros svarbą siekiant nepriklausomybės, bet ir labai gerai suprato tautinio kostiumo ir nacionalinės tekstilės meninę vertę.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dėvėjimui skirta šventadienio liaudies kostiumo dalis tapo potencialiu etninių tradicijų ir tautiškumo simboliu, įvairūs sociokultūriniai veiksniai keitė ir šventadienių prijuosčių funkciją, pamažu jas įtvirtindama parodiniame gyvenime. Ir, kaip matyti iš pirmųjų šaltinių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris pirmasis prabilo apie neįprastą liaudies meno grožį,  paskatinti, nacionalinio judėjimo aktyvistų, ėmė organizuoti Lietuvių dailės parodas, į kurias pirmiausia ir veždavo tautinius kostiumus ar jų detales.

Dirbdamas gydytoju, K. Grinius gyveno įvairiose Suvalkijos vietose: Marijampolėje ir Virbalyje, Naumiestyje, Pilviškiuose.  Tai vietovės, iš kurių daugiausia ir gali būti surinkta šių eksponatų.

„Joanos Grinienės ir Kazio Griniaus lietuviškų prijuosčių ir aprėdalų kolekcija“ – taip šis rinkinys įvardytas registracijos sąsiuvinyje. Data: „20 spalių 1927 m.“ Rinkinyje buvo: 298 suvalkietiškos prijuostės, 36 juostos, 2 juostų kilimai, 1 sijonas, 2 poros pirštinių. Visi daiktai menkai metrikuoti: pavyzdžiui, prie kai kurių pažymėta, jog jie iš Marijampolės apskr., prie kelių kitų – nurodyta Šakių, Vilkaviškio apskr. Kai kur vėliau muziejininkų prirašyta: „Suvalkija“. Tik kelių daiktų metrikos išsamesnės. Ne visur pažymėti gavimo metai. Rinkinyje daugiausia prijuosčių. Nors jos vadinamos „kaišytinėmis“, tačiau kartais yra austos ir kitokia, mišria technika.

Didžiausi nuopelnai šioje srityje priskiriami Joanai Griniuvienei, apie kurios veiklą savo atsiminimuose Kazys Grinius rašė: „Dar Pilviškiuose gyvendama, apie 1899 m., sužavėta vietos moterų meniškomis prijuostėmis, ėmė rinkti kolekciją. Tą darbą ji varė tebegyvendama Marijampolėj iki 1914 m. Prisirinko apie 50 su viršum prijuosčių ir trejetas dešimčių juostų“.

Savo atsiminimuose apie pirmąją Lietuvių dailės parodą (1907 m.) A. Žmuidzinavičius rašė: „… miestelių ir kaimų inteligentija, tai daugiausiai gydytojai ir mokytojai ir kt. gyvu žodžiu aiškino lietuvių dailės parodos naudingumą“. „Kai kurie gydytojai atsiuntė po du didelius maišus puikiausių kapsų ir zanavykų audinių… Buvo kalbama, kad jie tuo metu net honorarus už gydymą ėmė ne pinigais, o prijuostėmis, rankšluosčiais ir panašiomis vertybėmis“ . Manau, autorius turėjo omenyje Grinių šeimą.

Aprašydamas šią parodą, A. Žmuidzinavičius teigė: „Negalima buvo nepasidžiaugti puikiomis kaišytinėmis prijuostėmis ir kitais audiniais, kurių originalūs raštai – stilizuotos lelijos ir tulpės duoda tikro estetinio pasigėrėjimo“. Dailininkas labai vertino Ievos Totoraitienės, Onos Šipailienės, Vizgirdienės darbus. Kataloge nurodyta, kad iš Marijampolės apskr. pateikta 10 prijuosčių ir kilimas iš juostų.

Jau trečiosios Lietuvių dailės parodos katalogas (1909 m.) neginčijamai liudija, kad buvo rodomas Grinienės rinkinys. Kataloge rašoma: „Trisdešimt aštuoni kaišytiniai bei rinktiniai žiurstai iš Senapilės ir Pilviškių apylinkės ir dešimt juostų iš ten pat“. Tarp iliustracijų matome dvi prijuostes „iš p. Grinienės rinkinių“ . Grinienės rinkinys buvo didžiausias šioje parodoje.

Penktojoje Lietuvių dailės parodoje (1911 m.) buvo eksponuota daugiau kaip 40 prijuosčių ir 50 juostų iš Pilviškių, Naumiesčio ir Šakių apylinkių. Prijuostės galėjo būti iš Grinių rinkinio, bet dėl duomenų stokos sunku tai nustatyti. Tą pat galima pasakyti ir apie šeštąją Lietuvių dailės parodą (1912 m.), kur rodyta apie 20 prijuosčių ir 60 juostų, be to, divonai, rankšluosčiai iš Marijampolės ir Naumiesčio apylinkių.

Pirmojo pasaulinio karo metais Griniai, išvykdami į Rusiją, išsivežė ir minimą rinkinį. Kaip žinote, 1918 metais Joana Griniuvienė plėšikaujančių bolševikų buvo nušauta ir palaidota Kislovodske. Kazys Grinius toliau rūpinosi kolekcija, jis rašė: „Ta kolekcija pradėta rinkti apie 1898 metus Pilviškiuos, šeimai buvo labai brangi ir matė daug pasaulio: pabuvojo Elce, Nalčike, Kislovodske. 1919 m. iš Kislovodsko per Novorosijską, Konstantinopoli, Marselj, Lergą nukeliavo į Paryžių, iš kur 1923 m. buvo pervežta Kaunan“.

Grjžęs Lietuvon, K. Grinius rinkinį papildė. Jis minėjo: „Nuo tų metų aš ėmiau tą kolekciją daugint supirkinėdamas prijuostes per savo seserietę Adelę Degutytę-Matulaitienę (iš Kazlų Rūdos parapijos)“.

Maždaug per 28 metus surinktus apie 355 įvairius tekstilės kūrinius 1927 m. įsigijo M. K. Čiurlionio galerija, ir iki šiol jie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Naujais, tačiau pagal visas tradicijas išaustais ir pasiūtais tautiniais kostiumais žavėjo „Sūduonios“ ansamblio moterys, kurios surengė ir koncertinę programą.

Paroda Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre veiks iki liepos 28 d.

Organizatorių inf.


Warning: A non-numeric value encountered in /home/kazluruda/domains/kazluruda.info/public_html/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.