IN MEMORIAM. Juozui Mikaloniui atminti

2
490
Juozas Mikalonis, 1926 – 2017

O Juozai mielas,

 Dainų ir padavimų

Šalies sūnau,

Te tavo siela

Mus iš dausų palaimins

Žengt Lietuvos keliu,

Nors ir gruoblėton laimėn…

                                       (A. Lelešius)

Atgimimo laikmečiu kazlųrūdietis Juozas Mikalonis pasižymėjo išskirtiniu patriotiniu aktyvumu, pilietine drąsa.

1990 m. jis Sąjūdžio sąrašuose dalyvavo rinkimuose į Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybą ir buvo išrinktas kaip vietos politinių kalinių ir tremtinių atstovas. Būdamas tarybos  narys aktyviai palaikė mūsų  patriotinius reikalavimus (pavzd., dėl vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus atminimo įmažinimo pavadinant jo vardu gatvę, dėl Tarybinių partizanų gatvės pervadinimo Lietuvos partizanų vardu, dėl agresyviai atrodančio sovietinio kario statulos pašalinimo iš sovietų karių kapinių ir pan.) 1995 m. jis vėl dalyvavo rinkimuose į Marijampolės rajono tarybną. Išrinktas užėmė svarbų Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininko postą. Jam pasiųlius Švietimo skyriaus vedėju tapo inspektorius Vytautas Volungevičius, buvusio Dzūkijos partizano sūnus. Toks atvejis buvo išskirtinis, vienintelis Lietuvoje.

A. Lelešius sukūrė atmintinę kaip patriotiškai ugdyti moksleivius, daugiau kalbėti apie pokario herojišką tautos pasipriešinimą, apie vietos partizanus.

Juozas Mikalonis šią atmintinę perskaitė mokyklų direktorių susirinkime. Sovietinės mąstysenos direktoriams tai sukėlė šoką. „Suvalkietis“ pradėjo aršią antipatriotinę  isteriją po rubrika „ Antausis mokytojui“.  Net trijuose numeriuose buvo spausdinami aršiai puolantys Juozą Mikalonį straipsneliai. Jų autoriai – sovietinės mąstysenos mokytojai. Jie net grasino  Juozui Mikaloniui teismu.

A. Lelešius jiems davė atkirtį patriotinėje „Sūduvoje“ išspausdinęs straipsnį „Antausis Nepriklausomybei“. Tada mes tik sudrumstėm mokytojų sovietinės mąstysenos kūdrą. O rezultatą pasiekėm po septynių metų.

2002 m. Kazlų Rūdos istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojai dešimtose klasėse pradėjo skirti Pokario ginkluoto pasipriešinimo temai vietoj vienos, nustatytos pagal programą, aštuoniolika pamokų ( pusės Pilietinio ugdymo pamokų sąskaita.) Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje. Kitos mokyklos vėliau pradėjo sekti mūsų pavyzdžiu. Tai didelis  mokytojos Birūtos  Bujauskienės  nuopelnas.

Iki Atgimimo Juozas Mikalonis buvo žinomas kaip gerbiamas Kazlų Rūdos vakarinės pamaininės mokyklos Direktorius. Dėstė chemiją ir biologiją. Jis kilęs iš Dzūkijos Ryliškių kaimo (Merkinės vlsč. Kauno apskr.). 1944 m. per Kūčias ir Kalėdas sovietų okupacinė kariuomenė tose vietovėse vykdė žiaurią egzekuciją. Buvo deginami Klepočių, Ryliškių, Druskininkų ir kiti kaimai, o gyventojai šaudomi vietoje. Baudėjai apsupo Mikalonių namą ir ruošėsi jį padegti, o šeimą sušaudyti. Išgelbėjo vieno rusų karininko palikta pas Mikalonius milinė.

Juozas studijavo mediciną Villniaus universitete. Jis tvarsliava ir vaistais padėdavo garsaus vado Vaclovo Voverio – Žaibo partizanams. Kilus įtarimams buvo pašalintas iš universiteto. Neakivaizdiniu būdu studijavo chemiją ir biologiją. Mokytojavo provincijos mokyklose, atsargumo sumetimais neužsibūdavo ilgiau vienoje vietoje, kol Kazlų Rūda netapo jo pastovia gyvenimo ir darbo vieta.

Buvo nepaprastai šiltas, inteligentiškas žmogus, tikras patriotas, mokėjo įkvėpti kitus savo optimizmu ir veiklumu. Ilgai gyvuos kazlųrūdiečių atminty.

Palaidotas šalia žmonos ir dukrytės Kazlų Rūdos senosiose kapinėse. Užuojauta sūnui ir anūkui.

Algimantas Lelešius

 

 

2 KOMENTARAI

  1. Taip ,tai Mokytojas iš pašaukimo,kuris mylėjo ir gerbė mokinį, gebėjo mokinį statyti prieš save kaip atvaizdą mūsų visuomenės ateities.Užuojauta artimiesiems.

KOMENTUOTI

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.