Nauji metai, nauji rekordai – Kazlų Rūda įsitaisė brangiausiai už šildymą mokančių miestų penketuke

1
1182

Kazlų Rūda ir toliau šturmuoja centralizuotai tiekiamos šilumos kainų aukštumas – nepaisant fakto, kad miestas turi nuosavą, milijonus kainavusią, modernią biokuru kūrenamą katilinę, pastatytą vos prieš kelerius metus, kazlųrūdiečiai šį mėnesį už šildymą mokės ypač brangiai.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskelbtas sausio mėn. šilumos kainų Lietuvos miestuose infografikas skelbia, kad Kazlų Rūdoje gyventi centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams darosi nesaldu. Kazlų Rūda pateko į brangiausiai uš šildymą mokančių miestų penketuką. Daugiau už kazlųrūdiečius sumoka tik pakruojiškiai, vilkaviškiečiai, skuodiškiai ir biržiečiai.

Šilumos kaina Kazlų Rūdoje jau siekia 7,48 ct/kWh (su PVM), nors vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM). Per metus vidutinė šilumos kaina šalyje sumažėjo 16,58 proc. Tačiau Kazlų Rūda, regis, tapo nemalonia išimtimi šilumos kainų pasiutpolkėje.

Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams. Šilumos kainos mažėjimą iš esmės lėmė tai, kad bendrovei nustatytoje naujoje šilumos bazinėje kainoje biokuras sudaro didžiąją dalį (74 proc.). Dėl pigiau įsigyto biokuro nežymiai šilumos kaina mažėja UAB ,,Šilutės šilumos tinklai“ ir UAB ,,Akmenės energija“ aptarnaujamiems vartotojams – atitinkamai 0,61 proc. (0,03 ct/kWh su PVM) ir 0,48 proc. (0,03 ct/kWh su PVM).

Šilumos kainos 2017 m. sausio mėn., ct/kWh su PVM

Skaičiuojant 2017 m. sausio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2016 m. lapkričio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.

Parengta pagal VKEKK inf.

1 komentaras

Jūsų komentaras

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.