Įrankių įveikti korupcijai turime, belieka aktyviai veikti

0
183

Artėjant gruodžio 9 dienai, kai visame pasaulyje minima Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė antikorupcijos diena, norisi dar kartą pažvelgti, kaip Lietuvai sekasi įveikti šį neigiamą socialinį reiškinį, ar korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas valstybės bei savivaldybių įstaigose duoda rezultatų, ar keičiasi visuomenės požiūris?

Pagal korupcijos suvokimo indeksą, kurį kasmet skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International„ praėjusiais metais Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 167 šalių sąraše, tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 15-ą poziciją. Rezultatą palyginus su ankstesniais metais, pastebimas nuoseklus indekso kilimas. Tačiau kitas „Transparency International„ šiais metais atliktas tyrimas – „Pasaulinis korupcijos barometras“ rodo, kad dar maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (24 proc.) per pastaruosius metus yra davęs kyšį.

Korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas galėtų būti aktyvesnis

Korupcija – globali problema, tačiau, kaip liudija pasaulinė praktika, jai lengviausiai pasiduoda vietos valdžia. Čia Lietuva nėra išskirtinė. Didelė dalis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamų ikiteisminių tyrimų vykdoma būtent dėl valstybės bei savivaldybių įstaigų tarnautojų piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo bei kyšininkavimo. Iš 308 nusikalstamų veikų, kurias nustatė STT 2015 metais, 65 proc. buvo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš 161 pareikšto įtarimo asmenims, pusė jų buvo politikai ar ėjo vadovaujamas pareigas.

Kovos su korupcija įrankiai valstybės bei savivaldybių įstaigoms yra numatyti 2002 metais priimtame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme. STT, vykdydama antikorupcinių priemonių, numatytų šiame įstatyme įgyvendinimo stebėseną įžvelgia, kad didelė dalis įstaigų jas įgyvendina gana aktyviai, tačiau vis dar pasitaiko įstaigų šią veiklą vykdančių formaliai. Pavyzdžiui, parengtos Antikorupcinės programos neretai būna deklaratyvios, tikslai neaiškūs, priemonės abstrakčios, o jų įgyvendinimas nepaskaičiuojamas ir nepamatuojamas. Akivaizdu, kad tokios programa negali užtikrinti tinkamos korupcijos prevencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo įstaigoje.

Dar viena korupcijos prevencijos priemonė, kurią turi įgyvendinti valstybės bei savivaldybių įstaigos – korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas. Ją įgyvendinusios įstaigos gali nustatyti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje veiklos srityje ir numatyti priemones jiems pašalinti, tačiau neretai kruopštesnei analizei pritrūksta laiko ar žinių. Įstaigų priimamų norminių teisės aktų projektų antikorupciniam vertinimui, kurio tikslas – nustatyti numatomo teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas pasireikšti korupcijai, taip pat pasielgti nesąžiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai, vėl gi, deja, tačiau skiriamas ne pakankamas dėmesys.

Įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių koordinatoriaus vaidmuo Savivaldybėse atitenka patvirtintoms Antikorupcinėms komisijoms. STT, įvertinusi komisijų veiklą nustatė, kad beveik pusė sudarytų komisijų per metus posėdžiavo vos vieną ar du kartus, keletas komisijų iš viso nevykdė jokios veiklos. Anot STT pareigūnų, už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje atsakingas yra vadovas, todėl jo griežta pozicija korupcijos atžvilgiu turi užtikrinti tinkamą šių priemonių įgyvendinimą.

Į korupcijos prevenciją įtraukiami verslo atstovai

 STT, analizuodama galimas korupcijos rizikas valstybės bei savivaldybių įstaigose pastebi, kad didžiausia korupcijos pasireiškimo tikimybė yra tose veiklos srityse, kur galimas viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas: viešieji pirkimai, investicinių projektų įgyvendinimas, komunalinių atliekų tvarkymas, statybų ir teritorijų planavimo sektorius, aplinkos apsaugos sektorius ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas turi būti skatinamas ne tik valstybės bei savivaldybių įstaigose bet ir privačiame sektoriuje. STT, siekdama padėti kurti antikorupcinę verslo aplinką, didinti skaidrumą ir atsakingumą inicijavo praktinio taikymo metodinės priemonės „Antikorupcijos vadovo verslui“ parengimą. Tikimasi, kad korupcijos prevencijos standartų ir procedūrų, skirtų privačių subjektų sąžiningumui bei teisingumui darbe užtikrinti, taikymas skatins garbingą ir tinkamą organizacijų atstovų veiklą bei kurs geros komercinės praktikos tradicijas tarp viešojo ir privataus sektorių.

Visuomenės požiūris keičiasi

Nežiūrint į tai, kad kyšiai vis dar yra mūsų visuomenės piktžaizdė, vis tik visuomenės požiūris į korupciją, kyšininkavimą keičiasi. Dėka STT bei kitų valstybės bei savivaldybių įstaigų vykdomo antikorupcinio visuomenės švietimo, didėja piliečių aktyvumas, pranešant teisėsaugos institucijoms apie žinomus korupcijos atvejus ir bendradarbiavimas su jomis. Visuomenė vis aktyviau reiškia savo nuomonę apie netinkamą valdininkų elgesį, diskutuoja apie tai įvairiuose antikorupcinio švietimo renginiuose, draugų ar pažystamų rateliuose, facebooke ir kt. STT per metus gauna daugiau nei 1,5  tūkstančio skundų, pranešimų ar pareiškimų, maždaug kas trečias STT pradedamas ikiteisminis tyrimas yra būtent pagal asmenų pateiktą informaciją.

STT visus šalies gyventojus ragina būti pilietiškiems ir apie pastebėtus korupcijos atvejus informuoti STT pareigūnus. Dabar tai galima padaryti dar patogiau ir greičiau – naudojant mobiliąją programėlę „Pranešk STT“. Naudojant „Pranešk STT“ galima tiesiog mobiliuoju telefonu perduoti informaciją apie kyšio reikalavimą, kyšio siūlymą, piktnaudžiavimą tarnyba ar kitą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nufotografuoti ir prisegti tai, kas užfiksuota, o prireikus, navigacijos pagalba nukeliauti iki artimiausio STT padalinio. Vidaus saugumo fondo lėšomis finansuota mobilioji programėlė skirta „android“ ir „iOS“ operacines sistemas turintiems išmaniesiems telefonams.

Į STT taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, palikti pranešimą www.stt.lt svetainėje, skambinti visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333 arba informaciją pateikti tiesiogiai atvykus į artimiausią STT padalinį (Vilniuje, A. Jakšto g. 6; Kaune, Spaustuvininkų g. 7; Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 22; Šiauliuose, Vilniaus g. 140; Klaipėdoje, Pilies g. 12A).

 

Jūsų komentaras

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.