Seimo rinkimai 2016. Kazlų Rūdos savivaldybės rinkėjų pasirinkimas

0
599

Spalio 9 d. šalyje vyko rinkimai į naujos kadencijos Seimą, kuris posėžiaus 2016-2020 m.

VRK duomenimis, rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę beveik 21,7 proc. rinkėjų balsų, antri liko „valstiečiai ir žalieji“, surinkę beveik 21,6 proc. balsų, treti – socialdemokratai su 14,4 proc. balsų. Partijos atitinkamai gavo 20, 19 ir 13 mandatų Seime.

Į parlamentą, vertinant tik daugiamandatę apygardą, kur renkama 70 Seimo narių, patenka ir aštuoni Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atstovai, partijai surinkus 9 proc. rinkėjų balsų, taip pat po penkis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-rikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus – abi partijos gavo po kiek daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Pirmajame ture vienmandatėse apygardose jau išrinkti trys Seimo nariai – LLRA atstovai Česlavas Olševskis ir Leonardas Talmontas bei TS-LKD atstovė Ingrida Šimonytė.

Per šių Seimo rinkimų pirmąjį turą apie penktadalį balsų nulėmė jauni žmonės iki 34 metų, kurie neįprastai aktyvūs buvo išankstinio balsavimo metu. Tačiau pilietiškai aktyviausia buvo vidutinio – 45–64 metų – amžiaus žmonių kategorija.

Kaip balsavo krašto rinkėjai?

Kazlų Rūdos savivaldybės rinkėjai šiuose rinkimuose nebuvo aktyvūs – lietingą sekmadienį savo valią pareikšti atėjo 45,27 proc. rinkėjų. Šalies vidurkis siekė 50,53 proc. Aktyviausi savivaldybėje buvo Jankų gyventojai, iš kurių net 51,3 proc. nepabūgo prasto oro ir išreiškė savo valią rinkimuose.

14-oje Kazlų Rūdos savivaldybės rinkimų apylinkių stovėjusios balsadėžės nusidažė žaliai. Mūsų krašto rinkėjai didžiausią palankumą išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų sąrašui – už juos balsavo 37,16 proc. rinkėjų. Antroje vietoje atsidūrė atsinaujinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD), gavusi 20,70 proc. rinkėjų balsų. Trečia – šalyje ir Suvalkijoje populiarumą prarandanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios idėjas parėmė 19,22 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų.

Į antrąjį rinkimų turą Sūduvos vienmandatėje apygardoje pateko ant žaliosios sėkmės bangos keteros įsitaisęs LVŽS kandidatas į Seimą Kęstutis Mažeika ir išlaidavimo skandalo kariuomenėje košę „auksiniu šaukštu“ srėbti priverstas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Už tai, kad Seimo nariu taptų K. Mažeika balsavo 29,50 proc., už tai, kad Sūduvai ir toliau atstovautų J. Olekas pasisakė 15,83 proc. rinkėjų. Beje, pastarasis tik 33 balsais aplenkė jam ant kulnų mynusį TS-LKD kandidatą Valdą Aleknavičių.

Įdomus faktas, kad į antrąjį rinkimų turą patekę politikai surinko mažiau balsų nei jų atstovaujamų partijų sąrašai. Už LSDP atstovų sąrašą balsavo 752 rinkėjai, o už partijos kandidatą Sūduvos vienmandatėje apygardoje J. Oleką – 701 rinkėjas. LŽVS rinkėjai partijai skyrė 1454 balsus, o partijos kandidatą K. Mažeiką vienmandatėje apygardoje parėmė  1268 rinkėjai.

Į Seimą kandidatavusi Darbo partijos atstovė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė rinkėjų valia gavo 11,82 proc. balsų ir tarp septynių pretendentų į Lietuvos parlamentą liko tik penkta.

Partijų kandidatų sąrašuose daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje buvo įrašytos ir trijų Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narių pavardės: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovės Redos Kneizevičienės (kandidatavo ir Sūduvos vienamandatėje rinkimų apygardoje), Partijos „Tvarka ir Teisingumas“ kandidatės Daivos Juknevičienės bei LSDP atstovo Manto Varaškos. Nė vienam iš jų nepavyko patekti į parlamentą.    

„Kazlų Rūdos laikraščio“ inf.

Jūsų komentaras

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.