Projekto dalyviai Mažojoje Lietuvoje

0
189

Jau dešimtus metus skaičiuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje vykdomas pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Istorinės atminties takais“.  Pats projekto pavadinimas sako, kad  jo dalyviai keliauja po istorines-kultūrines Lietuvos vietas, gyvai prisiliečia prie tautos istorijos, pajunta jos dvasią ir kartu savo atmintyje užfiksuoja valstybės istorijos svarbiausius momentus. Istorija gyva tol, kol ji gyva mūsų atmintyje.

Šį rudenį projekto „Istorinės atminties takais 10“ dalyviai,  lydimi istorijos  vyresniosios mokytojos Neringos Matusevičienės ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui ir istorijos mokytojos metodininkės Vaidos Juškienės  išvyko į  istorinę-edukacinę  kelionę  po Mažąją Lietuvą.

Mažoji Lietuva – tai vienas iš penkių etnografinių Lietuvos regionų į kurį įeina Kuršių Nerija, Šilutės ir Klaipėdos rajonas bei pietinės Tauragės apskrities dalis. Šis etnografinis  Lietuvos regionas pasižymi išskirtiniu savitumu ir yra reikšmingai prisidėjęs prie tautinio, kultūrinio tapatumo puoselėjimo. Mažoji Lietuva įnešė svarų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą.

Čia pasirodė pirmoji spausdinta lietuviška knyga – M. Mažvydo Katekizmas (1547 m.), į lietuvių kalbą buvo išversta Biblija, D. Kleino  parašyta pirmoji lietuvių kalbos gramatika, XVIII a. buvo sukurtas pirmasis klasikinis lietuvių grožinės literatūros veikalas – K. Donelaičio „Metai“. Čia buvo leidžiamas ir pirmasis lietuvių tautinis laikraštis ,,Aušra“. Didelis M. Jankaus, Vydūno, I. Simonaitytės, V. Gaigalaičio ir kitų Mažosios Lietuvos veikėjų indėlis į Lietuvos istoriją.

Svarbu pastebėti, kad į Mažosios Lietuvos ribas sutelpa kone gražiausios ir unikaliausios Lietuvos vietos: Kuršių Nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo šedevrų sąrašą, nemažiau įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos kaimas su upe vietoje centrinės gatvės, pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir ornitologinė stotis.

Aplankėme ne visą   regioną, bet ten kur pabuvojome įdomu, naudinga. Aplankėme daug istorinių –kultūrinių vietų,  pajutome šio krašto savitumą, pamatėme  architektūros  išskirtinumą lyginat su mūsų krašto architektūra.

Kaip ir kiekvienais metais visi projekto dalyviai kelionės metu  turėjo filmuoti, fotografuoti, pristatyti numatytą istorinį – kultūrinį objektą. Tai buvo nemažas iššūkis naujiems projekto nariams, tačiau su užduotimi susitvarkėme puikiai. Didelį darbą atliko mūsų filmuotojas Deividas ir fotografė Greta.

Pirmasis aplankytas objektas – Viešvilė. Apie šio miestelio istoriją ir istorinius objektus pasakojo  Almantas ir Domas. Sekantis kelionės taškas buvo Vilkyškiai. Gražusis Vilkyškių miestelis įsikūręs ant kalnagūbrio, įeinantis į Rambyno regioninį parką. Aplankėme Vilkyškių dvarą. Šiuo metu jame įsikūrusi Vilkyškių seniūnija. Reikia paminėti, kad Mažosios Lietuvos dvarai skyrėsi nuo likusio krašto dvarų, nes čia nebūdavo kuriamos didikų rezidencijos, dvaras daugiau buvo skirtas ūkiniams reikalams. Ir Vilkyškių dvaras atliko šias funkcijas. Kiek toliau paėjus  nuo dvaro apžiūrėjome Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią.  Noris akcentuoti, kad  dauguma šio krašto bažnyčių  savo architektūra skiriasi nuo didžiosios Lietuvos bažnyčių. Netgi katalikiška Priekulės bažnyčia, kurią mes aplankėme vėliau,  turi liuteroniško stiliaus bruožų.

Kelionę tęsėme užsukdami ir į Šereitlaukį, kuris taip pat yra Pagėgių savivaldybėje. Kaimas paskelbtas architektūriniu draustiniu. Draustinyje yra XX a. pradžioje įkurtas Šereitlaukio dvaras kartu su spirito gamykla, žirgynu, vandens malūnu.

Prieš užsukant į Bitėnus, sustojome prie apžvalgos bokšto, iš kurio kitoje Nemuno pusėje matyti Ragainė. Įdomu yra tai, kad jos bažnyčioje kunigavo lietuviškosios raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Be to, visi žinome, kad XIX a. uždraudus lietuvišką spaudą,  Ragainėje ir Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos, kurios slapta buvo gabenamos į Lietuvą.  Mes, projekto dalyviai,  stovėdami bokšto viršuje,  tarsi matėme knygnešius Nemunu slapta plukdančius lietuviškas knygas į Lietuvą.

isvyka-i-mazaja-lietuva-2

Užsukome į savo istorija garsų Bitėnų kaimą ir jame  įkurtą Martyno Jankaus muziejų. Iš Gretos ir Justės pasakojimo sužinojome, jog  XIX a. pabaigoje atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus.

Senąją krašto dvasią galėjome  pajusti apsilankę  Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse,  kur ilsisi M. Jankaus, jo šeimos, Vydūno ir kiti garsių šio krašto veikėjų palaikai. Prie įėjimo į kapinaites stovi  įstabūs  paminklai K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai.

Nuo  Rambyno kalno grožėjomės  įspūdingu kraštovaizdžiu, atsiveriančiu į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos, iš kurių buvo gabenamos lietuviškos knygos. Manoma, jog čia yra buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Anot legendos, kurią papasakojo Ignas,  ant Rambyno kalno yra stovėjusi 1276 metais kryžiuočių sunaikinta skalvių pilis Ramigė, taip pat legenda byloja, jog „kol Rambynas stovės – tol Lietuva gyvuos“.  Šiandien Rambyno kalnu vadinama tik likusi piliakalnio papėdė.

Sekantis žingsnis buvo –  Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte.  Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios  bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų, bokšte 3 varpai ir miesto laikrodis, mušantis laiką kas 15 minučių. Jis yra didžiausias Lietuvoje,- pasakojo Paulius. Toliau,  klausydami Pauliaus,  apžiūrėjome Šilokarčemos dvarą, vadinamas Hugo Šojaus dvaru.
Restauruotoje dalyje yra įsikūrusi Šilutės muziejaus administracija, turizmo informacijos centras, veikia muziejaus biblioteka, įrengta dvaro dailės kūrinių ekspozicija.

Taip pat nepraleidome progos aplankyti gražiausią vakarų Lietuvos gamtos kampelį ir didžiausią Lietuvos paukščių migracijos taką – Ventės ragą – seniausią Kintų seniūnijos istorinę vietovę, kur 1360 m. stūksojo kryžiuočių ordino Vindenburgo pilis.

Kelionę tęsėme apsilankydami Kintuose, kurio architektūros paminklas – Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji pastatyta 1705 metais iš Ventės rago perkėlus bažnyčią į Kintus. Po karo bažnyčia buvo paversta ūkio sandėliu. Sovietmečiu bažnyčia restauruota, joje įkurta parodų ir koncertų salė.

Įgyvendinat projektą – mokykla partnerė buvo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija. Atvykę į Priekulę  skubėjome į  Ievos Simonaitytės gimnaziją, kurioje mus šiltai pasitiko gimnazistai ir istorijos mokytoja. Susipažinę su mokykla, išėjome į šalia esantį laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų, kuriame klausėmės  pasakojimo apie Klaipėdos regiono pokario laisvės kovas ir trėmimus. Išvydome retus, originalius eksponatus: kryželį padarytą iš duonos, žuvies ašaka siūtus ir siuvinėtus dirbinius, odines ir iš karnų pintas vyžas, įvairius indus, vario rūdos kolekciją ir kt. Turėjome galimybę įlipti į tikrą tremties vagoną, pabuvoti partizanų bunkeryje (kopija).

Vaikščiojome po miestą, klausydamiesi Ievos Simonaitytės gimnazijos gimnazisčių pasakojimų apie istorines vietas. Buvome šalia Ievos Simonaitytės, žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos, namo.  Iš arti pamatėme ir jos garbei  1997 m. Priekulės miesto centre atidengtą paminklą „Šventvakarių Evė“.

Vakare atvažiavome į Švėkšnos miestelį. Neišdildomą įspūdį  paliko  gotikinio stiliaus, raudonų plytų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, šalia jos esantis  Švėkšnos dvaras bei virš miesto esantis tiltelis, jungiantis dvarą ir bažnyčios šventorių. Įdomiausius miestelio faktus pateikė Deimantė ir Gabija.

Vėlai vakare, šiek tiek pavargę, bet su šypsena veide, naujom patirtim bei idėjom, patraukėme namų link.

Dabar mūsų laukia kita veikla –medžiagos apibendrinimas, filmo, stendo kūrimas ir kt.

Projekte „Istorinės atminties takais 10“ dalyvauju pirmais metais, bet esu labai patenkinta, galėdama įsitraukti į šią veiklą. Labai smagu, jog  prasmingas ir naudingas projektas suteikia ne tik galimybę susipažinti su istorinėm – kultūrinėm Lietuvos vietom, bet ir leidžia mums tobulėti, gilintis į šalies istoriją, ugdyti savyje pagarbą savo kraštui, jo žmonėms.

Projektą finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybės administracija pagal pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursų programą. Projekto partneriai: Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka (direktorė Vilija Šemetienė), Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija.

Visiems nuoširdžiai dėkojame.

Deimantė Zalagaitytė,

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos 4c klasės mokinė, projekto dalyvė

KOMENTUOTI