Jūriniai ereliai Kazlų Rūdos savivaldybėje

0
380
Kintai 2007.10.16

Nuo 2003 metų VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ (GPVF) pradėjo ir jau keturioliktus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Jo metu pagerėjo šios rūšies ištirtumas šalyje, taikytos įvairios apsaugos priemonės, švietimas. Jūrinių erelių galima pamatyti ir Kazlų Rūdos girioje.  Apie šiuos paukščius pasakoja projekto koordinatoriai Deivis Dementavičius ir Saulius Rumbutis.

2003 m. pradėto įgyvendinti projekto „Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsauga Lietuvoje“ tikslas buvo išsaugoti ir pagausinti globaliai nykstančio jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje.

Projekto metu buvo vykdomi tiriamieji-praktiniai jūrinio erelio apsaugos darbai, kurių pagrindiniai uždaviniai: išaiškinti natūralias erelių perimvietes ir vykdyti jų monitoringą bei surasti tinkamas vietas dirbtiniams lizdams ir juos iškelti. Dirbtinių lizdų įrengimas – efektyvi šios paukščių rūšies apsaugos priemonė. Tyrimais nustatyta, kad dirbtinės konstrukcijos lizduose gali perėti įvairūs miškuose gyvenantys plėšrieji paukščiai. Jūrinio erelio apsaugai valstybė steigia specialias saugomos teritorijos, tačiau to nepakanka. Labai svarbu surasti kuo daugiau natūralių jūrinių erelių lizdų ir siekti juos apsaugoti. Tai galima padaryti pateikiant lizdų koordinates Miškotvarkos institutui, saugomoms teritorijoms ir kitoms atitinkamoms institucijoms.

2003-2009 m. jau atlikti darbai Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Telšių, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskrityse, t.y. ištirta visa Lietuvos teritorija.

Nuo 2010 m. atliekama jūrinių erelių stebėsena (monitoringas) visoje Lietuvoje.

„Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ dalyvauja tarptautinėje jūrinių erelių žiedavimo spalvotais žiedais programoje. Pagal šią programą spalvotais žiedais lizduose žieduojami dar neskraidantys jūrinių erelių jaunikliai. Žiedavimas spalvotais žiedais yra efektyvus bei pigiausias būdas nustatyti jūrinių erelių amžių, migracijos kelius, žiemojimo vietas, paukščių lytinės brandos amžių bei perėjimo teritorijų pasirinkimą, jauniklių dispersiją, populiacijų struktūrą, paukščių mirties priežastis, elgseną ir kt. Šalyje iki 2016 metų spalvotais žiedais apžieduota per 800 šių erelių jauniklių. Jūriniai ereliai yra sėslūs, klajojantys ar artimi migrantai. Lietuvoje žieduoti šių erelių jaunikliai dažniausiai aptinkami gretimose valstybėse ir tik vienas kitas paukštis nuskrenda toliau. Per visą jūrinių erelių žiedavimo spalvotais žiedais programos laikotarpį gauta virš 200 pranešimų apie Lietuvoje žieduotus, o taip pat užsienyje žieduotus ir mūsų šalyje aptiktus šiuos paukščius. Daugiausiai mūsų šalyje apžieduotų erelių čia ir aptikta. Lietuvoje stebėti iš Estijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos atskridę paukščiai. Gauta pranešimų apie mūsų šalyje žieduotus erelių jauniklius aptiktus kitose šalyse: Lenkijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Austrijoje. Iš visų mums žinomų Lietuvoje žieduotų jūrinių erelių aptikimo atvejų, toliausiai nuskridęs paukštis aptiktas Rusijoje, netoli Vologdos. Šilutės rajone 2009 metais lizde apžieduotas šių erelių jauniklis jau rugpjūčio mėnesio pabaigoje aptiktas už 1085 km nuo gimtojo lizdo. Žieduojant nustatyta, kad seniausias Europoje laisvėje gyvenęs jūrinis erelis sulaukė 42 metų amžiaus. Lietuvoje išaugęs jūrinis erelis laisvėje pastebėtas sulaukęs 19 metų amžiaus.

Jūrinių erelių galima pamatyti ir Kazlų Rūdos girioje

Pirma perinti pora Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje aptikta 2004 m. prie Bebruliškės žuvininkystės tvenkinių, Griešių miške. Pastaraisiais metais savivaldybės teritorijoje sutinkamos 2-4 jūrinių erelių poros. Perintys šie paukščiai aptikti prie žuvininkystės tvenkinių esančiuose Griešių bei Šilakojo miškuose, o taip pat Agurkiškės miške, Novaraisčio ornitologiniame draustinyje. Perinčios jūrinių erelių poros per 2004-2016 metų laikotarpį išaugino mažiausiai 25 jauniklius. Pagal tarptautinę programą jūrinių erelių jaunikliai yra žieduojami spalvotais žiedais. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2004-2016 metais spalvotais žiedais apžieduotas 21 erelių jauniklis. Gauti du pranešimai, apie viena žieduotą jauniklį. Griešių miške 2012 metais žieduotas jūrinio erelio jauniklis po dviejų metų stebėtas Lenkijoje už 164 km nuo gimtojo lizdo. Deja jau po metų 2015 m. šis paukštis Lenkijoje aptiktas negyvas už 483 km nuo žiedavimo vietos.

„Gamtosaugos projektų vystymo fondas“  dėkoja Kazlų Rūdos savivaldybei ir vyriausiam specialistui – ekologui Juozui Vitukynui už pastarųjų metų paramą vykdant jūrinių erelių apsaugos projektą.

Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus suka 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje-kovą. Dažniausiai sudeda 2–3, rečiau 1 ar 4  baltus kiaušinius. Peri 34–46 dienas. Lizduose išauga 1–3 jaunikliai. Maždaug po 70-90 dienų jie palieka lizdą. Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu. Įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nenustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius kaip ir visoje Europoje buvo gerokai sumažėjęs.  Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad šis gausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų (tokių kaip DDT) nebenaudojimas žemės ūkyje.

Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o jų kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmus tampa individų žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau, kada paukščiai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perintis paukštis tiesiog sutraiško. Be to,  šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos. Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos – jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis. Akivaizdu, kad vis tik daugiausia žalos  jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl sukraudami lizdus prastuose medžių išsišakojamuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai išbyra.

GPV fondo inf.

KOMENTUOTI

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.