Jaunimo socialinę atskirtį kaimo vietovėse išspręsti gali mobilūs jaunimo darbuotojai

0
161

Padėti išspręsti nuo miestų nutolusiose vietovėse gyvenančio jaunimo problemas gali į kaimus ir miestelius periodiškai vykstantys jaunimo darbuotojai. Tokį būdą, padėti regionų jaunimui, siūlo Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) atstovai. Savo siūlymus JRD grindžia ir tarptautine patirtimi.

Šių metų birželio  28-30 dienomis vyko mokymų seminaras „Mobilaus darbo su jaunimu paslaugų teikimas savivaldybėse II“. Mobilaus darbo su jaunimu principų mokėsi savivaldybių ir įstaigų specialistai iš visos Lietuvos, tarp jų ir Kazlų Rūdos savivaldybės.

Seminaro metu patirtimi dalinosi Telšių rajono savivaldybėje penkis metus mobilaus darbo su jaunimu paslaugas teikianti Telšių jaunimo centro komanda. Pasak Telšių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Zenaidos Pikiotienės – „Esant ribotoms susisiekimo galimybėms, mažėja socialinių ir laisvalaikio paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui. Dėl šios priežasties regionuose nuolat didėja socialinė atskirtis. Mobilaus darbo su jaunimu metodas padeda pasiekti kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantį jaunimą, kuris turi mažiau laisvalaikio praleidimo galimybių, nei miestuose gyvenantys bendraamžiai. Naudojant šią priemonę galima lankyti atokiausias savivaldybės gyvenvietes ir užtikrinti socialinių paslaugų paskirstymo vientisumą“.

JRD direktoriaus Vydūno Trapinsko teigimu: „Mobilūs jaunimo darbuotojai – tai sprendimas, padedantis optimizuoti lėšas, nes teikiant mobilias paslaugas nekiltų poreikis steigti naujų jaunimo centrų ar erdvių ir visu etatu įdarbinti jaunimo darbuotojų rajono gyvenvietėse ir didžiuosiuose kaimuose. Būtų išnaudojamos turimos bendruomenių, daugiafunkcių centrų ar kitos viešosios paskirties patalpos. Ekspertai, kalbėdami apie šio metodo efektyvumą, pažymi, kad laiku suteiktos pagalbos jauniems žmonėms ir prevencinės veiklos kaštai dažniausiai yra gerokai mažesni nei sprendžiant problemą tuomet, kai jaunuolis jau yra įklimpęs į narkotikų ar nusikalstamumo liūną”.

„Tyrimai rodo, kad jaunimo darbuotojui išgelbėjus bent vieną jauną žmogų nuo iškritimo iš mokyklos, visuomenė sutaupytų daugiau pinigų, nei buvo investuota į jaunimo darbuotoją, o mobilų darbą vykdant sistemingai ir teikiant pagalbą dideliam skaičiui jaunuolių, nauda taptų akivaizdi. Todėl investicijos į jaunimo darbuotojus ilgalaikėje perspektyvoje neabejotinai atsiperka“, – sako Vestfold Aukštosios mokyklos dėstytojas, darbo su jaunimu ekspertas ir seminaro apie mobilų darbą vedėjas norvegas Pal Isdahl Solberg.

P. I. Solberg teigimu, Norvegija ir Lietuva seniai bendradarbiauja darbo su jaunimu srityje. Jis pažymi, kad bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms, ir kad Lietuva gali ne tik perimti gerąją mobilaus darbo su jaunimu patirtį iš Norvegijos, bet ir pati ateityje tapti pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms.

Mobilaus darbo su jaunimu programa jau buvo išbandyta ir pasiteisino Skuode, Telšiuose bei Rietave. Lietuvoje mobilus darbas su jaunimu yra vystomas perimant gerąją patirtį iš Vokietijos, Norvegijos ir kitų ES šalių. JRD tvirtinimu, vykdomas mobilus darbas su jaunimu skatintų jaunimo užimtumą regionuose. Pažymima, kad jaunimo darbuotojai dirbtų su socialinę atskirtį patiriančiais, iš švietimo sistemos iškritusiais, elgesio problemų turinčiais jaunais asmenimis ir jų grupėmis.

Mobilus darbas su jaunimu – tai kokybiška socialinė ir laisvalaikio užimtumo paslauga. Jaunimo darbuotojai orientuojasi ne į kiekybę, bet į užmegztų santykių su jaunu žmogumi kokybę. Tamprus santykis su jaunuoliais leidžia pasiekti kur kas aukštesnių rezultatų. Jaunimo darbuotojai padeda jaunuoliams atrasti savo stiprybes ir kurti asmeninės ateities vizijas, spręsti iššūkius ir problemas, kylančias artimoje aplinkoje, ne vertina juos, o stengiasi suprasti. Jaunimo darbuotojai atstovauja jauno žmogaus interesus ir tarpininkauja institucijose bei skatinta bendradarbiavimą tarp įvairių įstaigų ir organizacijų. Mobilus darbas su jaunimu gali būti finansuojamas naudojant savivaldybių lėšas, kita galimybė – projektinis finansavimas ar socialinių paslaugų įsigijimas iš bendruomenių.

Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai, kurie dalyvavo seminare – tai savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius) Dainius Večerskas, Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro specialistas darbui su jaunimu Alvaras Zimnickas, Kazlų Rūdos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Akvilė Krunglevičienė bei VšĮ „Sveikatingumo idėjos“ atstovė Ramona Šilerytė. Šio seminaro metu jie turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su mobilaus darbu su jaunimu vykdymo patirtimi ir principais bei apsvarstyti galimybes, kaip šią patirtį panaudoti savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimo kontekste.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos informacija

KOMENTUOTI