Vyr. srž. Dainiui Ragauskui suteiktas Garbės savanorio vardas

0
1236
Vyr. srž. Dainius Ragauskas

Šiais metais, minint 25-ąsias Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metines, pagerbti savanoriai, daugelį metų pavyzdingai tarnaujantys, plėtojantys ir stiprinantys šias pajėgas. Šiemet Garbės Savanorio vardas bei Garbės ženklas įteiktas ilgamečiui KASP kariui, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kazlų Rūdos 7-osios šaulių kuopos vadui vyr. srž. Dainiui Ragauskui. Tokiu garbingu KASP apdovanojimu per ketvirtį amžiaus pagerbti tik 28 asmenys.

Pasak KASP viešųjų ryšių karininko Pauliaus Babilo, Garbės savanorio vardas gali būti suteiktas ne mažiau kaip 10 metų pavyzdingai ištarnavusiems kariams savanoriams, ypač pasižymėjusiems vykdant tarnybos užduotis, savo indėliu prisidėjusiems plėtojant ir stiprinant Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba SKAT 1998 metais pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas  KASP-red. past.) ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas. O taip pat – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ypač prisidėjusiems atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir krašto apsaugos sistemą (kuriant SKAT ir KASP), saugojusiems Lietuvos Respublikos Seimą, televizijos bokštą ir kitus svarbius valstybės ir savivaldybių objektus, taip pat prisidėjusiam prie Sovietų Sąjungos ir Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos.

Pirmieji apdovanojimai – valstybės nepriklausomybės atkūrėjams

1991 m. liepos 4 d. Savanoriškosios krašto tarnybos štabo viršininko įsakymu Nr. 32  keturiems žmonėms buvo suteikti pirmieji Garbės savanorio vardai. Garbės savanorio vardus gavo: prof. Vytautas Landsbergis, Robertas Grigas, Algirdas Patackas ir Audrius Butkevičius.

Į savanorių gretas įsijungė po tragiškų įvykių

Virš 20 metų KASP pajėgose tarnaujantis vyr. srž. D. Ragauskas pasakoja, kad tarnybą savanorių pajėgose pasirinko 1992 m., po tragiškųjų sausio 13-osios įvykių. „Tuo metu visi buvome vedami idėjos kurti savo šalies kariuomenę, savanorių pajėgas, kad reikalui esant galėtume ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Kaip ir valstybė, taip ir savanorių pajėgos kūrėsi nuo pagrindų, trūko ginklų, transporto priemonių, uniformų, o ką šnekėti apie atlygį, kurio tuo metu visai negaudavome. Nors tai nelabai kam iš mūsų ir rūpėjo, nes buvome vedami bendros idėjos. 1993 m. teko dalyvauti ir sovietų armijos išvedime iš Lietuvos, tai buvo didelis žingsnis Lietuvai, bei kariuomenei,“ – prisimena D. Ragauskas.

Tarnyba šalies labui – neatsiejama gyvenimo dalis

Ilgametis KASP narys sako, kad palyginus pirmuosius metus savanorių pajėgose su šiandiena, matomi akįvaizdūs pokyčiai: „Pratybos bei mokymai vyksta daug įdomiau, nes aprūpinimas yra geras, todėl galime profesionaliau pasirengti šalies gynybai. Nemažai bendrų pratybų, per kurias galime pasisemti naujos patirties ir idėjų, vykdome ir su kitais kariniais vienetais.

Džiaugiuosi, kad esu savanoris ir niekada nedvejojau, ir nekilo minčių išeiti iš savanoriškosios tarnybos, nes tai yra mano gyvenimo dalis ir tikiuosi dar nemažai tarnauti KASP gretose.“

Vyr. srž. D. Ragausko kolekcijoje yra nemažai apdovanojimų ir įvertinimų už tarnavimą valstybės labui. Tarp jų – ir garbingas Sausio 13-osios medalis ir apdovanojimas už šalies parlamento gynimą.

Apie KASP

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę. Juridiškai legalizuotos jau veikiančios savanorių formuotės, pradėjusios kurtis 1990 metais. SKAT buvo sudarytos prielaidos paskirti vadovybę, formuoti dalinius.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi. 2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.

Dabartinis Savanorių pajėgų tikslas – ugdyti naują savanorių kartą, kurti modernias, gerai aprūpintas aktyviojo rezervo pajėgas, gebančias vykdyti užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Kazlų Rūdos laikraščio“ inf.

D. Ragausko asmeninio archyvo, vyr.srž. Romo Eidukevičiaus foto

KOMENTUOTI