Širdžiai mielas renginių maratonas, skirtas Gimnazijos 70-mečiui

0
1531

Ėjo, nuėjo, pasibaigė Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos 70- mečiui skirtų renginių maratonas. Šalti žiemos vėjai už langų stūgavo, kai sumąstyta, kaip prisiminti ir priminti šiandieniniams ir buvusiems mūsų mokiniams ilgą ir prasmingą mokyklos kelią nuo tolimų ir nežinomų 1946- ųjų iki triukšmingos šiandienos. Piešiniai ir rašiniai, konkursai ir viktorinos, varžybos ir projektai, parodos ir akcijos buvo skiriama gražiai sukakčiai. Visa neabejinga bendruomenė susitelkė ir, ko gero, sutiks kiekvienas, dalyvavęs bent viename iš vykusių renginių ar tik smalsiai iš šalies stebėjęs istorinį – kultūrinį sambrūzdį, apėmusį mokymo įstaigą, kad buvo ir įdomios, ir naudingos, ir prasmingos veiklos, kad tinkamai paminėtas neeilinins Kazio Griniaus gimnazijos gimtadienis.

Kol dar labai gyvos paskutinio gegužės šeštadienio akimirkos, kol neišblėso netikėtų susitikimų įspūdžiai, prisiminkim (ar sužinokim), kaip gimnazija minėjo 70-mečio sukaktį.

Vasario mėnesį gimnazijos svetainėje skelbiama šventinių renginių programa, jų nuostatai. Smagaus darbelio visiems darbininkams ikvaliai: norintiems ir gebantiems rašyti pasiūlytos rašinių temos, dailės pamokų metu gimnazistai turės puikią galimybę iliustruoti buvusių mokinių ir mokytojų eilėraščius, klasių kolektyvai kviečiami dalyvauti kūrybiniame projekte „Ir aš esu gimnazijos istorija“ bei rinkti tėvų, senelių, dėdžių, tetų ir pusseserių mokyklines nuotraukas, išsiaiškinti, kada jie mokėsi ir kas juos auklėjo, o visa gimnazijos bendruomenė privalo domėtis anais ir šiais   laikais, nes numatyta viktorina- konkursas „Septyniasdešimt mokyklos istorijos paslapčių“.

Rimstant mokslo metų šurmuliui norisi atsigręžti atgal ir pasidžiaugti kiekvieno indėliu į šventės kūrimą. Nors rašinių konkursui darbų pristatyta mažoka, bet juk čia ne koks privalomas egzaminas… Ne bet kas juos rašė, o du šaunūs abiturientai (Matas Pranskevičius ir Simas Ižganaitis), buvę mūsų mokyklos mokiniai Birutė Babušytė (33 laida),Vilma Mikalauskaitė (41 laida), Mantas Varaška (49 laida) ir daug žadanti pirmokė Ieva Dekaminavičiūtė. Taigi ir išeinantiems, ir vis sugrįžtantiems, ir tik kojas apšilusiems čia yra gera būti, jie nori ir gali tuo pasidalinti.

Ne visų keturiolikos pasiūlytų mokyklos poetų, buvusių mokytojų ir mokinių, eilės įkvėpė gimnazistus kūrybai, bet visi įvairiomis technikomis atikti darbai yra puikūs. Pirmokų Ievos Dekaminavičiūtės, Domanto Bražiūno, antrokių Gabrielės Janušauskaitė, Gretos Plioraitytės, Justinos Matulaitytės, Inetos Juodžbalytės, ketvirtokų Pauliaus Basčio, Juritos Barkauskaitės, Normano Rimšos, Donato Labučio piešiniai papuošė gimnaziją. Ko gero, apsižiaugtų ir Regimantas Rimkevičius (44 laida), ir Simona Senovaitytė (56 laida), ir Ona Juraitytė (28 laida.), ir Irena Bliuvaitė (9 laida), jei galėtų namuos pasikabinti „nupieštą“ savo eilėraštį. Kai į baigiamąjį renginį susirinko buvusieji mokiniai, ši gimnazistų kūrybinių darbų paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo: šalia paveikslų fotografavosi ir eilių autoriai, ir dailininkai, o negalėjusiems atvykti ir originalų išvysti nuotraukas net Amerikon siuntė… Deja, mokytojas Antanas Enčius, kurio eilėraštis „Gimtinę prisiminus“ sulaukė ket kelių puikių iliustracijų, Juozas Ardzijauskas, mokęsis su pirmaisias gimnazistais, savos kūrybos įprasminimu niekada nepasidžiaugs…

Viktorinoje – konkurse „Septyniasdešimt mokyklos istorijos paslapčių“ dalyvavo mokinių, mokytojų, tėvų ir buvusių mokytojų komandos. Ypač puikiai nuteikė buvusių mokytojų komanda. Patikėkit, tai energijos, geros nuotaikos, išminties, prasmės ir sveiko jumoro tik pridėjo. Iš tiesų galima sakyti, kad tai mišrus kolektyvas, nes Janina ir Arūnas Deltuvai, Vidutė Navickienė yra ir buvę mūsų mokiniai, ir mokytojai, o Nijolė Grincevičienė, Irena Vaišnorienė, Bronelė Rudvalienė, nuo jaunų dienų Kazlų Rūdoj dirbančios, tai irgi ir mokytojos, ir kone mokinės.

Visos komandos-vienos linksmiau, kitos šmaikščiau, trečios labai rimtai ir, taip sakant, informatyviai prisistatę, kibo į darbą. Kad septyniasdešimt mįslių minti nenusibostų, komandas dainomis linksmino Ieva Dekaminavičiūtė, 1b klasės gimnazistė ir Rimvydo Žigaičių menų mokyklos auklėtinė. Viktorinos dalyviams buvo pateikta po dešimt klausimų iš septynių temų. Laimėjo, aišku, draugystė, bet teisingiausi atsakymai buvo gimnazijos mokytojų. Smagi ir naudinga viktorina buvo. Visi draugėn suėję nuoširdžiai jau tą vakar džiaugėsi…

Numatytą dieną vyko sportinės varžybos. Planuotas tinklinis, boulingas su futbolo kamuoliu ir neplanuotas lietus, per pusę varžybų iš lauko į salę suvijęs mokytojus, tėvus, esamus ir buvusius mokinius. Sėkmė lydėjo gimnazijos absolventus, bet džiaugsmo smagiai būti, vaisių ir geros nuotaikos užteko visiems.

Pirmą kartą per visus mokyklos gyvavimo metus septyniasdešimtmečio proga vyko akcija „Apkabinkim savo gimnaziją“. Per patį vidurdienį gegužės 16 d. gimnazijos klasės ir koridoriai ištuštėjo, nes gimnazistai, mokytojai – visi, kurie kasryt čia susirenka, ėjo į numatytas vietas, stojo vienas šalia kito, kad rankomis įsipintų į gyvą juostą ir apkabintų savo gimnaziją. Ko daugiau benorėt, kai jaunas ir laimingas su draugais ir mokytojais vienam rate sukdamasis apeini apie visą savo mokyklą, kai gražios sukakties proga iš kone trijų šimtų krūtinių keliskart galingai išsiveržia skanduotė „Gimnazijai 70“, kai ne iš palydovo, o nuo gimnazijos stogo fotografuoja mokyklinio gyvenimo gražumą, kurį pats, žemai būdamas, ne visada pastebi, kai puikus oras, pakili nuotaika, kai skamba muzika ir juokas, kai kiekviena klasė gimnazijos stadione skanauja pačių išsikeptus tortus, pyragus ir švenčia jubiliejinį gimtadienį…

Paskutinę gegužės savaitę, atrodo, ir akmenys gimnazijoj juda: sporto salėje rengiama senų ir dabartinių mokyklinių laikų nuotraukų, mokytojų ir mokinių kūrybinių darbų, mokyklos istoriją pasakojančių dokumentų, kone muziejinių eksponatų, paroda.

Čia vietą randa mokytojų Vyto Apučio (31 laida) bei Oksanos Janauskienės (42 laida) ir buvusių gimnazijos mokinių – Miko Varakino (17 laida), Romo Bieliausko, Sandros Atkočiūtės (48 laida), Lauryno Stanevičiaus (65 laida) – kūriniai.

Čia ir rudos mokyklinės uniformos su prijuostėm ir apykaklaitėm, ir rašomoji mašinėlė, ir šokių vakaruos plokšteles sukęs patefonas, ir seni žemėlapiai, ir gaublys, ir sąsiuviniai, ir visų 1956 m. baigusių aštuntos laidos abiturientų rašytas klasės dienoraštis, eilėraščių pluoštelis, mokyklai dovanotas klasės nuotraukų albumas, ir suvenyriniai raktai, kuriuos abiturientai perduodavo pasiliekantiems – visko ir nesuminėsi…

Šitame gimnazijos praeities labirinte ir klasių kolektyvų, dalyvavusių kūrybiniam projekte „Ir aš esu gimnazijos istorija“, surinkta bei paruošta medžiaga. Kas anksčiau žinojo, o kas tik dabar išgirdo, kad ne vieno gimnazisto kone visa giminė mokėsi čia, kad yra tokių, kurių ir tėvai, ir seneliai, ir proseneliai Kazlų mokyklą baigę, kad dalies bendraklasių tėvai irgi kartu mokėsi…

Penktadienį dėliojami priešpaskutiniai renginio akcentai, nes paskutiniesiems dar yra naktis ir šeštadienio rytas…

Graži akims, miela širdžiai šventės diena buvo smagiai ilga. Baigiamasis Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos septyniasdešimtmečio renginys „Vakar, šiandien, rytoj – Gimnazija“- prasidėjo šv. Mišiomis Kazlų Rūdos bažnyčioje.

Po susikaupimo valandos bažnyčioj kas pėsčias, kas važiuotas į visų numylėtą mokyklėlę skubėjo… Registracijos lapai liudija, kad paskutinį gegužės šeštadienį į gimnazijos šventę atvyko arti dviejų šimtų jos mokinių. Sakysit, mažai, jei atsiminsim, kad abiturientų išleista daugiau kaip penki tūkstančiai, bet… penki nenorėjo atvažiuoti, šeši vis dar laukia asmeninio kvietimo, septyni sirguliavo, aštuoni nespėjo į traukinį, devyni nežinojo, dešimt neužsiregistravo, o dažnoj laidoj vienam bendraklasiui ar pusei klasės tylos minutę jau ištylėti reikia…

Pasivaikščioti po gimnaziją, kai tiek savų svečių prigužėjo, įdomu buvo ir tiems, kurie kasdien čia ateina. Prisiminimų labirintais ėjo, savo bendraklasius sutikę labai džiaugėsi ir mokytojai – devyniolika iš trisdešimt septynių gimnazijoje dirbančių pedagogų yra buvę jos mokiniai.

Kur užsukti ir ką apžiūrėti, tikrai buvo: skaitykloje surengta paroda knygų, kurias parašė mūsų mokyklos mokiniai. Čia ir kalbininko Aldono Pupkio (9 laida), ir miškininko Romualdo Deltuvo (12 laida), ir sociologės Anelės Vosyliūtės (14 laida), ir matematiko bei istoriko Juozo Banionio (26 laida), ir poetų Vido Valaičio (28 laida) bei Ramutės Jasulaitytės- Sarapinavičienės darbai. Svečiams buvo įdomūs ir jau trylika metų rašomi gimnazijos metraščiai „Stebėtojai“, ir nuotraukų albumai, ir aplankas, kuriame nuo 1949 m. visų mokyklą baigusių abiturientų sąrašai sudėti…

Daug žiūrovų susirinko į kabinetą, kur buvęs mokytojas Algimantas Lelešius rodė prieš trisdešimt ir daugiau metų filmuotas mokyklinio gyvenimo akimirkas. Atpažinti save ir draugus pionierių būryje, 1978 m. žiemos šventėje išvysti tokius jaunus ir linksmus mokytojus Algimantą Stasiulionį, Albiną Mocevičių, Antaną Enčių, Reginą Sakalauskienę, Marcelę Serbentienę, Adelę Nadzeikienę, Asią Aksionienę, o paskui jau prisiminimų juosta pati sukasi atgal ir iškelia iš užmaršties net daugiau nei tikėjaisi…

O sporto salėje paruoštoje parodoj ilgokai užtruko mūsų sugrįžėliai – ne vieną ir ne du ratus kai kurie apsuko pirmiausia ieškodami savęs, paskui pažįstamų, draugų, o vėliau sustodami prie vieno ar kito būrelio ir žiūrėdami, kur tie žiūri, klausydami, ką anie šneka, įsiterpdami… Gražu buvo, šilta ir jauku, visai kaip namie, po savo stogu…

Paskui visa margaspalvė minia išsiveržia į saulės užlietą gimnazijos kiemą, būriuojasi alėjos ąžuolų paunksmėje pagal mokyklos baigimo dešimtmetį ir, grojant orkestrui, pradeda šventinę eiseną gimnazijos stadione. Smagaus būrio priekyje žengia gimnazijos mokytojai, po jų – pirmojo, antrojo, trečiojo dešimtmečio mokiniai iki pernai ar užpernai baigusiųjų bei dabartinių gimnazistų. Spragsi ir spragsi fotoaparatai – visų į vieną nuotrauką niekaip nesutalpinsi, tiek gražių veidų, puikių kadrų akys mato, tad kuo daugiau tų akimirkų reikia pasigauti, kad atminty jų blyksniai liktų, kad džiaugtis ir paskui galėtumei…

Darni greta apsukusi ratą pabyra: kas įsitaiso priešais sceną, kad geriau matytų, kas ieškosi pavėsio alėjoj, kad saulė nekepintų. Likus kelioms minutėms iki šventinio koncerto yra ką veikti: vieni varto ir skaitinėja jubiliejaus proga išleistus lankstinukus, kiti spėja nubėgti ir pasisveikinti su dar vienu mielu žmogum, yra tokių, kurie tiesiog dairosi aplink ir šypsosi – nes gera matyti pirmosios laidos abiturientes, buvusias mūsų mokyklos mokytojas Janiną Radzevičiūtę-Beržinienę ir Juliją Šuliauskaitę-Litvinaitienę, kitus savo mokytojus, klasės auklėtoją, direktorių, kartu besimokiusius…

Šurmulys aprimo, kai scenon pakilo poetinės kompozijos dalyviai: dabartiniai gimnazistai Ernesta Vaitkevičiūtė, Karolina Turauskaitė, Matas Pranskevičius, Laimis Ižganaitis ir Kauno Nacionalinio Dramos Teatro aktorė Eugenija Bendoriūtė (38 laida) bei buvusi daugelio mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aurelija Mėdžiūtė (13 laida). Kai skaitovai prabilo, girdėt galėjai, kaip širdis tuksi ar lapas ąžuolo viršūnėj paukščiui pralėkus sujuda. Jautru, gražu, tikra… Ačiū, teatro mokytojai Odetai Rudytei-Pučinskienei (40 laida), kad surinko žmones ir žodžius…

Visi smalsiai žiūrėjo į knygas, kurias kompozicijos dalyviai laikė rankose. Tai ilgai lauktas gimnazijos istorijos variantas – knyga „Po savo namų stogu“ (I dalis). Knygą sudarė, jai medžiagą surinko lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Kičaitė-Gražulienė (33 laida). Turbūt aišku, kodėl daugiausia vietos ir dėmesio skirta tiems, kurie toliausiai ar bent jau toli nuo šių laikų. Juk visada pradedam nuo pradžių, o baigiam kaip išeina… Jei vėjai ir rėmėjai atpūs gerų žinių, turėtų atsirasti antroji dalis, užpildysianti pirmosios spragas ir pasieksianti šiuos laikus.

Gimnazijos bendruomenę savo dalyvavimu, sveikinimais ir linkėjimais pradžiugino buvę ir esami jos vadovai – plojimų audra sutikti dvidešimt metų prie mokyklos vairo stovėjęs Leonardas Žukauskas, dešimtmetį priekyje stovėjęs Gediminas Vaišnora, penkmetį direktoriavęs Ramūnas Pabalys ir dabartinė gimnazijos direktorė Irena Raulinaitienė.

Gražių žodžių ištarta daug tą dieną: sveikinimo kalbas sakė ir savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, ir Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė, ir Seimo narys, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Su dovanomis atvyko kaimyninių mokyklų ir regiono gimnazijų vadovai.

Smagu buvo klausytis Kazlų Rūdos garbės piliečio, 9 laidos abituriento, Aldono Pupkio kalbėjimo. Taip apie savo mokyklą, apie savo mokytojus, apie namus ir gimtinę sakoma dažniau turėtų būti. Džiugu buvo kalbininką matyti draugėje savo bendraklasių profesoriaus Algimanto Čitavičiaus, gydytojo Vytauto Sendos ir nenustygstančios vietoje mokyklos laikų poetės Irenos Bliuvaitės, kuri kartu su mūsų garsiuoju kalbininku 1957 m. įstojo į VVU ir studijavo lietuvių kalbą.

Laiko ratu sukosi ne tik sveikintojai, bet ir šventinio koncerto dalyviai: dainavo Ieva Dekaminavičiūtė, gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis, Algirdas (31 laida), Ainis ir Augmantė (64 laida) Ališauskai, šoko pradinės mokyklos vaikučiai, kurių vadovė yra Ingrida Žebrauskaitė – Paškevičienė (38 laida) ir Eglės Varakinaitės-Simanauskienės vadovaujamas Bagotosios pagrindinės mokyklos merginų kolektyvas, grojo Laimutis Ižganaitis (68 laida), gimnazijos vokalinis instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Aido Leskausko, Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestras.

O šventės pabaigoje, grojant orkestrui, į dangų kilo 70 ryškiaspalvių balionų, simbolizuojančių 70 metų mokyklos istorijos metų!

Greit prabėgo tos kelios valandos, reikėjo ten būti, kad pamatytum daugybę gražių žmonių, susibūrusių po savo namų stogu… Ne antrųjų, kaip dažnai mokyka pavadinama, ne sudegusių, ką patyrė pirmieji mūsų gimnazistai, bet pačių tikriausių, kurių nei laikas, nei ugnis sunaikint nepajėgia, nes jie silpnesni už seniai tartą mokytojo žodį, dešimtmečių patikrintą draugystę, už atminimą tų žmonių, su kuriais turėjai laimės sykiu būti, kuriuos likimas leido pažinti mokykloje…

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos jubiliejinio renginio organizatoriai

 


Warning: A non-numeric value encountered in /home/kazluruda/domains/kazluruda.info/public_html/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.