Ištieskime pagalbos ranką

0
1459

Vėžys neklausia, kuo tu vardu ar kiek tau metų… Jis tiesiog atšliaužia ir apsigyvena..
Jeigu suaugęs mąsto ir „perkrato“ savo gyvenimą galvodamas, kad gal kažkuo nusidėjo Dievui… Vaikas neieško kaltų… Jis jį tiesiog priima, nes tai tiesiog kažkas, kas kartais atsitinka…

Atšliaužė ir susirangė Vėžys mažo, šešerių metų berniuko rankytėje. Tiesiog ėmė vieną dieną ir atsirado nekalto gumbelio pavidalu.
Jonukas – guvus, sumanus, gyvybingas berniukas.
Nuskambėjus gydytojų verdiktui per kelias minutes Jonukas ir jo šeima tapo VĖŽIO įkaitais. O juk dar ką tik tėtis, mama, Jonukas džiaugėsi mažosios Eglutės gimimu.
Mėnesiai ligoninėse… Jonukas per mažas ten būti vienas, o mama reikalinga ne tik jam, bet ir mažajai Eglutei, todėl su berniuku ligoninėse būna tėtis, o namuose su kūdikiu ant rankų – mama.
Kiek motinos širdis gali ištverti nematydama savo sergančio vaiko? Negali… Tik ne motinos širdis… Todėl ji kasdien pasiėmusi su savimi mažąją važiuoja pas savo vyrus į Kauną. Vakare – atgal…
Susitikus su mama Inga apima ramybė:
– Viskas bus gerai, turi būti gerai, – atrodo, kad tai ji turi mus raminti…
Imi galvoti apie žemiškus dalykus – kaip išgyventi šiai šeimai? Tėtis nedirba – slaugo sūnų, mama gauna išmokas už mažąją.
Valstybė tokiais atvejais taip pat duoda tiek, kiek duoda – ačiū ir už tiek.
Visų mūsų bendruomeniškumas, palaikymas geru žodžiu, malda tyliu palinkėjimu pasveikti labai svarbu Jonuko šeimai, bet ne mažiau svarbi ir finansinė parama.
Kartais nesusimąstome apie mažųjų VĖŽIO skriaudžiamų vaikų ir jų šeimų kančias, nes nematom.. Visa tai kažkur, kažkam, bet ne pas mus.. Nebegalime apsimetinėti – VĖŽYS čia – jis skriaudžia mūsų – Antanavo vaiką.
Gal šiandien nenupirksite savo vaikui saldainio ar naujos mašinėlės, gal jūsų vaikas gaus mažiau kišenpinigių…Visa tai – laimingos ir ramios vaikystės atspindžiai – saldainiai, žaislai… Aš neprašau atimti vaikystės iš savo vaikų, aš prašau mokyti vaikus dalintis. Aš neprašau mokėti už tai, kad mano vaikas sveikas, aš prašau aukoti su dėkingumu ir pagarba, nes jūs net baisiausiame sapne nesapnavote, koks jausmas iš tikrųjų, kai tavo skriaudžia VĖŽYS.
Mama Inga pasakojo, kad kartą, grįžęs iš ligoninės, Jonukas susirado kryželį, atnešė į tėvų miegamąjį ir paprašė:
– Mamyte, tėveli, uždekit žvakutes ir pasimelskit už mane…
Pastatykite namuose taupyklę su užrašu „Jonukui“ ir paskatinkite savo vaiką dalintis gautais pinigėliais su tuo, kam jų dabar labai reikia.. ir tuomet pamatysite, kiek gerumo ir atjautos savo vaikuose užauginote…


Jeigu norite paaukoti, Jonuko tėvelių sąskaita:
Algaudas Skystimas, LT 527044000174617207


Antanavo pagrindinės mokyklos mokytoja Edita

KOMENTUOTI