Didžiausios politinės korupcijos bylos nepriklausomos Lietuvos istorijoje

0
496

Teisėsaugai tiriant įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ atstovai Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui perdavė 100 tūkst. eurų kyšį, BNS primena didžiausias politinės korupcijos bylas nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje.

Audrius Butkevičius ir 15 tūkst. dolerių: tuometis Seimo narys Audrius Butkevičius 1997 metais buvo sulaikytas, kai paėmė voką su 15 tūkst. Jungtinių Valstijų dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus Klemenso Kiršos.

K.Kirša prieš tai Valstybės saugumo departamentą informavo, kad A.Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių už tai, kad būtų nutraukta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tuo metu tirta byla dėl bendrovės „Dega“ ir JAV korporacijos „Mobil“ tarpusavio atsiskaitymų.

2003 metais Aukščiausiasis Teismas galutinai atmetė už kėsinimąsi sukčiauti stambiu mastu nuteisto A.Butkevičiaus kasacinį skundą. Jis pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti pusšeštų metų, skirta 50 tūkst. litų (apie 14 tūkst. eurų) bauda ir konfiskuota pusė jo turto.

„Alitos“ privatizavimas: Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą po to, kai valstybei priklausiusi „Alita“ 2003 metais buvo už beveik 17 mln. eurų parduota tuomečių jos vadovų komandai, nors geriausią apie 26 mln. eurų pasiūlymą buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca (Luidžiterco Bosca).

Teigiama, kad konkurso komisija buvo gavusi slaptą specialiųjų tarnybų pažymą, jog Italijos verslininkas yra susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis. Tuo metu Valstybės saugumo departamentas 2006 metų spalį pareiškė, kad Valstybės turto fondui neteikė pažymos dėl L.Boscos sąsajų su tokiomis grupuotėmis. Dėl „Alitos“ privatizavimo buvo priversti aiškintis tuometiniai šalies vadovai – premjeras Algirdas Brazauskas, prezidentas Rolandas Paksas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

2011 metais Aukščiausiasis teismas galutinai išteisino buvusį Valstybės turto fondo vadovą Povilą Milašauską, kuris buvo kaltintas piktnaudžiavus tarnyba ir padarius valstybei žalos privatizuojant didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę.

Vilniaus mero rinkimų byla: 2004 metais teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, renkant Artūrą Zuoką Vilniaus meru.

Bylos duomenimis, A.Zuokas nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nariui Vilmantui Drėmai apie 6 tūkst. eurų vertės kyšį, kad jis balsuotų už A.Zuoko kandidatūrą vadovauti sostinei.

2009 metų vasarį Aukščiausiasis Teismas pripažino du verslininkus iš „Rubicon group“ kaltais papirkus V.Drėmą. Tuo metu drauge su jais ta pačia veika kaltinto A.Zuoko veiksmai Aukščiausiame Teisme nebuvo įvertinti dėl jo turimo Seimo nario mandato ir teisinės neliečiamybės. Anksčiau jis Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu, buvusiam Vilniaus merui skirta bauda.

Kyšis Seimo nariams iš Andriaus Janukonio: 2004 metų birželį teisėsauga kreipėsi į Seimą prašydama leisti patraukti Seimo narius Vytautą Kvietkauską, Vytenį Andriukaitį ir Arvydą Vidžiūną baudžiamojon atsakomybėn, įtariant dėl kyšio ėmimo iš įmonių grupės „Rubicon group“ vadovo A.Janukonio. Seimui nesutikus to padaryti, parlamentarai atsisakė Seimo narių mandatų.

Tų pačių metų spalį ikiteisminis tyrimas dėl eksparlamentarams pateiktų įtarimų buvo nutrauktas remiantis, kad nebuvo surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų.

Darbo partijos „juodoji buhalterija“: 2006 metų gegužės 17 dieną iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenų, kad Darbo partijos veikla galbūt finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų.

Apeliacinis teismas šių metų vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją ir buvusį vadovą Viktorą Uspaskichą, parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo .

V.Muntiano sklypo „pamatai“: Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtardama, kad tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas 2007 metais organizavo valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.

Prokurorų surinktais duomenimis, V.Muntianas organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.

2014 metais Apeliacinis teismas išteisino V.Muntianą šioje byloje. Tuo metu V.Vizbaras buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai priskaičiuota apie 29 tūkst. eurų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį.

Kalinių balsai Darbo partijai: ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant, kad 2012 metų vykusiuose rinkimuose į Seimą buvęs Darbo partijos kandidatas šiuose rinkimuose Viačeslavas Ždanovičius, veikdamas bendrininkų grupėje su dar trimis asmenimis, susitarė už maždaug 8,6 tūkst. eurų papirkti 3 tūkst. nuteistųjų.

Bylos duomenimis, šie turėjo balsuoti už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguoti Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir V.Ždanovičių. Pasak Generalinės prokuratūros, nusikalstama veika nebuvo baigta vykdyti, nes tam sutrukdė pareigūnai. Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu Seimas nusprendė, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė, J. Pinskus bei V.Gricius nėra išrinkti Seimo nariais. Tačiau 2013 metais kitu Seimo sprendimu jie buvo grąžinti į išrinktų kandidatų sąrašą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi 2015 metų gegužę paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį kaltintiesiems.

Vitas Matuzas ir Andrius Romanovskis: 2012 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tuomečio Seimo nario Vito Matuzo kyšininkavimo. Atliekant tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė lobistą Andrių Romanovskį. Įtarta, kad A.Romanovskis ne tik padėjo tuometiniam parlamentarui įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti faktiškai Seimo nario valdomą paramos ir labdaros fondą.

2013 metais prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau vėliau jį vėl atnaujino. Bylai pasiekus teismą, 2015 metais Vilniaus apygardos teismas nerado jokių įrodymų, jog V.Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą ir abu kaltinamuosius išteisino.

Šiuo metu bylą pagal prokurorų skundą nagrinėja Lietuvos Apeliacinis teismas.

Tyrimas dėl kyšio R.Adomavičiui: 2012 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad tuometis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu Dariumi Norkumi jam duoti apie 12 tūkst. eurų kyšį.

Pasak prokurorų, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 2,6 mln. eurų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot jų, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

Vilniaus apygardos teismas 2015 metais nuteisė R.Adomavičių dėl tarpininkavimo kyšininkaujant ir paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę lygtinai. Ši byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

„Tvarka ir teisingumas“ bei prekyba poveikiu: 2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Įtarimai, be kitų asmenų, pateikti Seimo nariu Rimui Antanui Ručiui ir „Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui.

Vykdant šį tyrimą nagrinėjama daug galimo nusikaltimo epizodų. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.

Rolandas Paksas ir Gedvydas Vainauskas: Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 metais pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėja duomenis, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Šioje byloje įtarimai prekyba poveikiu pateikti G.Vainauskui, prokurorai taip pat yra kreipęsi į Europos Parlamentą dėl jo nario R.Pakso teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam taip pat norima pareikšti įtarimus prekyba poveikiu.

Vykdant šį ikiteisminį tyrimą tiriamas ir galimas spaudimas siekiant nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai pareikšti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui Antanui Zabuliui.

Eligijus Masiulis ir „MG Baltic“: Teisėsauga ketvirtadienį pranešė tirianti įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui perdavė 100 tūkst. eurų kyšį.

Teisėsauga yra priėmusi sprendimą apklausti E.Masiulį specialiuoju liudytoju, nes pareikšti įtarimų jam neįmanoma dėl parlamentaro turimos teisinės neliečiamybės.

„MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis BNS sakė, kad kratos atliktos koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento, naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ direktoriaus Raimondo Kurlianskio kabinetuose.

BNS inf.

KOMENTUOTI