Tyrimas: kiek kainuoja namų šiluma?

0
272
AB „Energijos skirstymo operatorius“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Namų šildymo būdą gyventojai renkasi pagal du pagrindinius veiksnius: kainą ir patogumą. Tai parodė šalies didžiųjų miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų. Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Energetikų mokymo centro atlikta šildymo būdų palyginamoji analizė atskleidė, jog renkantis šildymo būdą, vertėtų įvertinti visas investicijas ir sąnaudas per ilgesnį laikotarpį.

Gyventojų nuomonės apklausa, kurią šių metų kovo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, jog didžiuosiuose šalies miestuose du trečdaliai gyventojų naudoja centralizuotą šildymą, likę – dujinį šildymą (18 proc.) arba kūrena kietąjį kurą – malkas ar anglis (15 proc.). Kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrą, geoterminį šildymą ar granulių katilus renkasi labai nedidelė gyventojų dalis.

Remiantis apklausos rezultatais, gyventojų šildymo būdo pasirinkimui didžiausią įtaką daro kaina ir patogumas. Atitinkamai prioritetą šiems šildymo kriterijams teikė 42 proc. ir 39 proc. respondentų. Patogumą ypač akcentavo tie gyventojai, kurių būstas šildomas dujomis (44 proc.), tačiau ir jiems kaina buvo labai svarbus veiksnys (38 proc.).

„Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau kaip pusę metų, o išlaidos jam sudaro didelę gyventojų išlaidų krepšelio dalį, todėl pasirinkti tinkamą šildymo būdą labai svarbu. Pastebime, kad kaina nėra vienintelis reikšmingas veiksnys gyventojams, jie nenori atsisakyti komforto, o dažniausiai mėgina suderinti abu veiksnius“, – pristatydamas apklausos rezultatus spaudos konferencijoje sakė ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Rinktųsi dujas

Trečdalis didmiesčių gyventojų nurodė įsigiję įrengtą būstą ir pasirinkti šildymo būdo negalėję. Vis dėlto daugiau kaip pusė gyventojų, jeigu techninės galimybės leistų, iš tradicinių šildymo būdų pasirinktų dujas. Apklausos duomenimis, aktyviausiai dujinį šildymą naudoja kauniečiai – taip šildomi beveik 28 proc. būstų, o kietuoju kuru – 15 proc. Vilniuje ir Klaipėdoje dujomis šildomi 14-15 proc. būstų, o kietuoju kuru – 9-11 proc.

Tai patvirtina ir ESO statistika. Pirmaisiais šių metų mėnesiais bendrovė sulaukė rekordinio paraiškų įvesti dujas skaičiaus. L. Liutkevičiaus teigimu, tokį pasirinkimą lemia ir pastaraisiais metais atpigusios gamtinės dujos, ir gerokai sumažėjusios reikiamos infrastruktūros įrengimo išlaidos.

Pasak ESO vadovo, šiuo metu įvesti dujas naujam klientui vidutiniškai užtrunka 216 dienų, tačiau šiemet šį terminą siekiama sutrumpinti beveik penktadaliu – iki 177 dienų.

Analizė: koks pigiausias šildymo būdas?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto kartu su Energetikų mokymo centru atliktas šildymo būdų palyginimas atskleidė, kad įvertinus investicijas į šildymo sistemą, kuro kainas, šildymo sąnaudas, šildytis namą kondensaciniu dujų katilu per dešimt metų kainuos šiek tiek daugiau nei kūrenti kietojo kuro katilą malkomis.

„Apie šildymo būdus yra daug mitų. Gyventojai, skaičiuojantys tik kuro kainą, pamiršta paskaičiuoti, kiek kainuoja įrengti saugią katilinę ar patalpas kurui laikyti, nebrangina savo laiko, neįvertina galimybių reguliuoti temperatūrą būste. Mūsų analizė rodo, kad, renkantis šildymo būdą, vertėtų įvertinti visas investicijas ir sąnaudas per gerokai ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, sunku išmatuoti komforto lygį“, – sakė VGTU pastatų energetikos ekspertas Giedrius Šiupšinskas.

VGTU apskaičiavo šildymo išlaidas per vidutinį šildymo sezoną 150 kv. m ploto, C energinę klasę atitinkančiam individualiam namui, kuriame gyvena 4 asmenų šeima, kai palaikoma 18 laipsnių patalpų temperatūra. Visais atvejais buvo laikoma, kad būstui naudojamas grindų ir radiatorių šildymas, o metinis šilumos poreikis šildymui ir vandeniui – 20 tūkst. kWh. Investicija į šildymo sistemą įvertinta, lyginant to paties gamintojo pateiktas skirtingų katilų kainas.

Per dešimt metų pigiausia tokį individualų namą būtų šildyti malkomis, tačiau laiko užimtų jų paruošimas, taip pat reikėtų skirti plotą malkų kiekio sandėliavimui.

Vienas iš pigiausių šildymo būdų išlieka šildymas gamtinėmis dujomis. Per 10 metų laikotarpį gyventojų bendros investicijos į įrangą ir išlaidos kurui būtų apie 15 tūkst. eurų. Tai apima būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą.

Granulių katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kieto kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Tad per dešimt metų šis šildymo būdas kainuotų apie 19 tūkst. eurų.

Vertinimas rodo, kad brangiausias būtų geoterminis šildymas. Tai lemia didžiausios iš analizuotų atvejų investicijos įrangai, nors išlaidos elektrai būtų santykinai mažesnės per nagrinėtą 10 metų laikotarpį.

Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų nuomonės dėl būsto šildymo tyrimą 2016 metų kovo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1007 25-50 metų penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Sildymo_infogr_1500x4500

KOMENTUOTI