Jankai pristatė savo heraldiką [ATNAUJINTA]

0
2033
Irmos Trečiokienės/FOTOFLASH.LT nuotr.

 Marius ŽITKUS

Jankų kaimo gyventojai nuo šiol gali didžiuotis jų namų sienas papuošiančiu išskirtiniu simboliu – herbu. Jankų šventėse plazdės puošni vėliava, subursianti kaimo gyventojus į vieną draugišką šeimą. „Tapome solidesni“, – džiaugiasi Jankų bendruomenės pirmininkė Ona Olekienė. Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, visuomenei iškilmingai pristatyta Jankų heraldika – herbas ir vėliava.

Herbą kūrė kraštietis

Pasak bendruomenės pirmininkės, herbo idėjos autorė – buvusi ilgametė felčerė Irena Krukonienė. 2014 m. pradžioje ponia Irena su pasiūlymu kurti Jankų herbą kreipėsi į tuometinį seniūną Juozą Oleką, kuris entuziastingai pritarė tokiai minčiai. Kurti herbą sutiko I. Krukonienės sūnus skulptorius Raimundas Krukonis, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje.

„Jankai yra mano gimtasis kraštas. Čia mano šaknys. Esu baigęs dailės akademiją, tad nusprendžiau pabandyti sukurti herbą, nors anksčiau tokios praktikos neturėjau“, – „Kazlų Rūdos laikraščiui“ sakė R. Krukonis.

Skulptorius teigė, kad jį nudžiugino bendruomenės noras turėti savo simboliką, kuri reprezentuotų Jankus, vienytų šio krašto gyventojus ir identifikuotų juos kitų kultūrų, kraštų kontekste.

Duoklė kaimo istorijai

„Pirmas ir svarbiausias etapas buvo temos pasirinkimas. Herbe norėjosi atspindėti būtent šį kraštą. Taip jau susiklostė, jog Jankų istorija yra labai tampriai susieta su mišku. Miškas čia buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir dvasinio tobulėjimo vieta. Kėliau sau uždavinį tinkamai pavaizduoti žmogaus gyvenimo gamtos prieglobstyje situaciją. Pasirinkau temą, susietą su miestelio gyventojų puoselėta veikla – sakų rinkimu. Šis amatas sutelkė krašto žmones į bendruomenę, kuri, laikui bėgant, virto kaimeliu. Šie faktai padiktavo herbą sudarančių elementų ir spalvų pasirinkimą“, – kūrybos pradžią prisiminė R. Krukonis.

Herbo kūrėjui Raimundui Krukoniui suteiktas Jankų kaimo Garbės piliečio vardas. Irmos Trečiokienės/FOTOFLASH.LT nuotr.
Herbo kūrėjui Raimundui Krukoniui suteiktas Jankų kaimo Garbės piliečio vardas.
Irmos Trečiokienės/FOTOFLASH.LT nuotr.

Lietuvos heraldikos komisijai buvo buvo pateikti Jankų herbo motyvai, iš dviejų pasiūlytų krypčių: žemdirbystės ir miško verslų; pasirinkti pastarieji, o konkrečiai – sakininkystė. Pušų sakinimą Lietuvoje pradėjo vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomoje Lietuvoje pušynai imti sakinti tik 1933 metais. Sakai naudoti avalynės tepalui, kanifolijai, grindų vaškui ir kitiems gaminiams.

Jankų herbe sakinimui pavaizduoti pasirinktas stilizuotas pušų įpjovų auksinis raštas su pakibusiu medžio syvu (sakų lašeliu) apačioje, taip pat trys piltuvėlio formos sklidini geltonų (auksinių) sakų indeliai. Panaudota žalia skydo spalva heraldikoje simbolizuoja gamtą, šiuo atveju – miškus, o auksas primena geltoną sakų spalvą, kuri yra ir turto šaltinis.

Vėliava savo šlovės valandos laukė seniūnijoje

Jankų herbo derinimo procesas užtruko. „Herbas pradžioje buvo gerokai modernesnis. Lietuvos miestų ir miestelių herbų sukūrimas yra stipriai reglamentuotas formų, spalvų ir linijų atžvilgiu. Visgi bendraujant su komisijos nariais, pavyko rasti vieningą nuomonę“, – pasakojo herbo autorius R. Krukonis. Jankų herbą Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2014 m. birželio 5 d., o liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą apie herbo patvirtinimą.

Savo herbą ir vėliavą Jankų bendruomenės nariai visuomenei pristatyti norėjo dar tais pačiais 2014 m. liepos mėnesį, per tradicinę kaimo šventę, tačiau nepavyko laiku pagaminti vėliavos. Vėliau, besikeičiant Jankų seniūnams, šventinio renginio idėja nugrimzdo užmarštin, o pagaminta vėliava savo pasirodymo valandos laukė seniūnijoje.

Heraldiką pašventino valstybinės šventės metu

Bendruomenės nariams ir svečiams Jankų herbas bei vėliava oficialiai pristatyti praėjusią savaitę, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją.

Po šventų Mišių bendruomenės jankiečiai bei Jankų svečiai rinkosi į šalia seniūnijos esančią aikštę, kurioje skambėjo Kazlų Rūdos pučiamųjų instrumentų orkestro, vadovaujamo Rimanto Gelgotos, atliekami kūriniai. Gražiomis eilėmis Lietuvą sveikino Jankų pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, o Jankų herbą ir vėliavą pašventino Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas Vidmantas Striokas. Iškilmėse apsilankė savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, Tarybos, administracijos nariai.

„Valstybė nebus tikra valstybė, jei neturės vėliavos, herbo, himno. Bet tai tik simboliai. Svarbūs, bet nesvarbiausi. Svarbiausia valstybės dalis yra žmonės. Džiaugiuosi, kad mes, jankiečiai, nepamiršome savo tradicijų ir atsidavusių Jankų krašto žmonių dėka, kaip ir daugelis Lietuvos miestų bei miestelių, turime savo heraldikos simbolius – herbą ir vėliavą. Linkiu puoselėti ir gerbti krašto tradicijas“, – šventinio renginio metu kalbėjo Jankų seniūnas Jevgenij Kušnarenko. Juokaudamas seniūnas bendruomenei palinkėjo kitos šventės metu kartu sugiedoti Jankų krašto himną.

Iškilmių metu įvairioms įstaigoms įteikti įrėminti Jankų herbai, renginio svečiai apdovanoti puošniomis vėliavėlėmis, kurių gamybą parėmė Kazlų Rūdos savivaldybė. Šventę vainikavo Būdos kultūros namų folkloro ansamblio „Gandružis“ (vadovė V. Bagdonienė) pasirodymas. Klausydami koncerto susirinkusieji vaišinosi šventiniu tortu, papuoštu Jankų herbo motyvais.

Jankų istorija

Pasak Jankų kaimo bibliotekos bibliotekininkės Eglės Kančienės, Jankų vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1701 metais. Šiais metais sukanka 315 metų, kai Jankai žinomi Lietuvos istorijoje. Prieš 315 metų Jankai vadinosi Slabodka. 1715 metais čia gyveno 2 ūkininkai: Juozapas Stasionis ir Jonas Mockaitis

Nuo 1830 metų kaimo pavadinimas buvo Janki. Giriose buvo ypač paplitusios smalinyčios, degutinės ir rūdos. Smalinyčiose smalininkai virė smalą, degutininkai degino medžio anglį, o rūdinininkai rūdniose gamino geležį ir kalė noragus.

1918 metais buvo oficialiai įkurtas Jankų valsčius. Didžiąją seniūnijos dalį užima miškai, tad praeityje nemažą gyventojų pajamų dalį sudarė miško verslai, medienos prekyba, lentpjūvės ir kiti medžio apdirbimo darbai.

Per pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai daug medienos išvežė svetur. Jie net nutiesė siaurąjį geležinkelį per Kazlų Rūdos miškus į Pavilkijį, su atšaka į Lekėčių miškų masyvą, bet užbaigti tiesimo darbų nesuspėjo.

Miško medžiagai apdoroti tarpukaryje Jankų valsčiuje ūkininkai statė lentpjūves. Valių kaime lentpjūvę su malūnu turėjo J. Gvazdinskas, Karčrūdėje – J. Bačėnas, Sasnavoje- J. Urbonas. 1939 metais iš Barzdų į Jankų centrą buvo perkelta brolių Juliaus ir Juozo Šinkūnų lentpjūvė. Daug seniūnijos gyventojų miškuose dirbo sakinimo darbus. Laukininkai pamiškių žmones vadino sakuotnugariais , o šie laukininkus – molaklyniais…

Irmos Trečiokienės/FOTOFLASH.LT  nuotr.

KOMENTUOTI