A. Kubilius. Ar Lietuva dar turi Vyriausybę?

0
45

Premjeras, vieną praėjusios savaitės rytą, eilinį kartą „pakalbėjo“ – apie Rusijos „įtaką“ mokytojų streikui. Kitą rytą savo žodžius atšaukė. Ir atsiprašė.

 

Šiokia tokia pažanga palyginti su ankstesniais kartais. Vis tiek man skambina užsienio, tarp jų ir Rusijos, žurnalistai bei ironiškai šypsodamiesi prašo komentarų. Ginu Premjerą, sakydamas, kad visiems pasitaiko suklysti, nors labai norisi pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju.

Ministrė Audronė Pitrėnienė nuo mokytojų streikų nemalonumų vis dar ginasi ligos biuleteniu. Jos „galvos“ jau reikalauja ir Rolandas Paksas ir, beveik, pats Premjeras. Vyriausybė vardan mokytojų labai „stengiasi“ ir pažada, kad jų algos per artimiausius 3 metus paaugs 13 proc., nors visos kitos vidutinės algos pagal šiandienines tendencijas per tą patį laikotarpį paaugs 15-18 proc.

Ministrė Virginija Baltraitienė Seimo komiteto posėdyje ramiai paaiškina, kad pieno gamintojai pernai gavo 70 mln. eurų (260 mln. Lt) mažiau pajamų palyginti su 2014 metais, kai visos jų pajamos pernai siekė apie 300 mln. eurų. Pienininkų pajamos per vienerius metus sumažėjo net 25 proc. Ministrė nesusitvarko su jai pavaldžiomis tarnybomis, kurių direktorius vieną po kito griauna smulkesnė ar didesnė korupcija. Pienininkai reikalauja, kad ministrė trauktųsi, o ministrė sako, kad dėl visko yra kaltas Kazys Starkevičius.

Ministras Kęstutis Trečiokas laikosi įsikibęs Ričardo Malinausko, R. Malinauskas laikosi įsikibęs Algirdo Butkevičiaus, o A. Butkevičius galvoja, kad Vyriausybė priimdama nutarimą, kuris buvo reikalingas tik vieno prabangaus „Vijūnėlės dvaro“ neteisėtų statybų įteisinimui, yra teisi. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galvoja kitaip.

Ministrę Rimantę Šalaševičiūtę Premjeras paragino trauktis iš pareigų netrukus po to, kai paaiškėjo, jog ją Šiaulių ligoninės korupcijos byloje apklausė STT. Iš karto po to STT apklausė ir patį Premjerą. Premjeras savęs dar neparagino.

Ministrė A. Pabedinskienė iki šiol nesilankė nė viename iš daugelio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžių, kai juose svarstomas Premjero išgirtas Socialinis modelis. Premjeras bara komitetą, kad šis lėtai svarsto Vyriausybės nesuderintą projektą, nes supranta, jog barti ministrę nebėra prasmės.

Ministras Juozas Olekas nutaria, kad ateityje nereikės nei šauktinių, nei patriotų, nei Patriotų premijos. Ministro „buldozeris“ važiuoja, o ministras visa savo povyza sako – aš valdžia ir ką jūs man padarysite?

Yra toks ministras, sėdintis ūkio ministro kėdėje, kurio pavardę bandau sunkiai prisiminti kiekvieną kartą, kai pasižiūriu į Statistikos departamento duomenis ir iš jų matau, kad nuo 2012 metų pabaigos, iš karto po naujos Vyriausybės sudarymo, Lietuvos eksportas nustojo augti. Iki tol buvęs pagrindiniu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliu, po 2012 metų pabaigos eksportas sustojo. Nei eksporto nematome, nei ministro negirdime.

Premjeras A. Butkevičius padavė į teismą Seimo narę Agnę Bilotaitę, nes ši tariamai apšmeižė jo žentą, sakydama, kad jei pastarasis „Ministerium“ akcijas gavo išsimokėtinai, t. y. nieko nesumokėjęs, tai galima traktuoti kaip dovaną Premjero žentui, o tokia dovana gali būti laikoma kyšiu. „Žento“ istorijos iš pradžių pats Premjeras viešai tvirtino, kad jo žentas tas akcijas gavo išsimokėtinai. Į daugkartinius Seimo opozicijos prašymus pateikti Seimui žento sandorio detales, Premjeras atsakydavo neigiamai, bet dabar jau pats prašosi tas detales atskleisti teismui. Vis šiokia tokia pažanga, nors ir keista bei pavėluota.

Premjeras viešai pripažįsta, kad sudarydamas koaliciją su Darbo partija savo koalicijos partnerių darbiečių nėra klausęs, iš kokių šaltinių jie gavo tuos neteisėtus 24 mln. litų, kurių buvimą Darbo partijos „juodojoje buhalterijoje“ pripažino Apeliacinis Teismas. Teisėsauga tokio tyrimo nėra atlikusi, o Premjeras savo koalicijos partnerių neklausia, ar tie pinigai nebuvo iš Rusijos. Premjeras jaudinasi, kad keli profsąjungiečiai (berods, socdemai) kažkada lankėsi pas profsąjungiečius Maskvoje, tačiau visiškai nesijaudina dėl savo koalicijos partnerių. Keista jaudinimosi asimetrija. Premjeras, kartu su valdančiosios koalicijos bendražygiais, nepritarė opozicijos siūlomai neeilinės sesijos programai, kurioje buvo numatyta daug jam asmeniškai ir Vyriausybei nepatogių klausimų. Kai pamatė, kad tokia akivaizdi valdžios baimė negražiai atrodo, tai net ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai leido pripažinti, kad sesija buvo nutraukta neteisėtai. Baimė tikrai nėra geras valdžios palydovas, tačiau ir antrą kartą Seimo salėje baimė vis dėlto nugalėjo.

Štai taip šiuo metu atrodo Lietuvos Vyriausybė. Kyla vis daugiau abejonių, ar tokį darinį ir tokią veiklą vis dar galima vadinti „Vyriausybe“. Todėl ir klausiu – ar Lietuva dar turi Vyriausybę? V. Putinas žvangina ginklais, o mes, deja, turime valdžią, kuri, panašu, kad tik žaidžia „Vyriausybę“.

Kam nors gali pasirodyti, kad per daug pesimistiškai viską vertinu, todėl baigiu optimistine gaida – nepaisant to, kad kyla abejonių, ar turime Vyriausybę, – Lietuva nežlunga, o kartais joje net kas nors savaime ir neblogo įvyksta. Tai tik įrodo, kokia stipri yra Lietuva, kad net ir praktiškai be Vyriausybės nesugriūna. Tuo ir norisi pasidžiaugti…

P.S.  Šis tekstas buvo parengtas dar nepaaiškėjus apie STT atliekamą tyrimą dėl valdančiosios koalicijos partnerio Rolando Pakso galimų neteisėtų korupcinių veiksmų.

KOMENTUOTI